
Jei jums atrodo, kad amerikiečiai nenuoširdūs, tikriausiai negirdėjote Beirut. Šio projekto, vėliau peraugusio į grupę, įkūrėjas Zach Condon – gryniausias amerikietis. Tačiau groja jis tokias naivias, sodraus vokalo ir pučiamųjų gūsių pilnas, į šimtametį Balkanų palikimą atsirėmusias melodijas, jog dedu galvą – nusišypsoti jos priverstų net ir kukliausią Serbijos gilumoj skendinčio kaimelio merginą.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Tiesa, ne visada Zach’as virpino klausytojų širdis akordeono ir trimitų garsais. Būdamas penkiolikos, susižavėjęs The Magnetic Fields, jis sukūrė projektą RealPeople ir netgi įrašė penkias šiek tiek elektronines dainas. Tačiau jau po metų vaikinui viskas įgriso. Jis metė koledžą (kuriame buvo laikomas pavyzdiniu mokiniu) ir patraukė Europon, tiesiai į Paryžių. Štai ten ir išgirdo balkanišką muziką, kuri, Zach’o žodžiais tariant, ten tokia pat populiari kaip kad prancūzų elektronikos grupė Air. Tai taip paveikė šešiolikmetį, kad grįžęs Amerikon jis įsigijo keletą pigių instrumentų ir ėmė įrašinėti iš kelionės parsivežtą meilę Balkanams. Ir kokios pasiutusios drąsos tam reikėjo!
„Aš nesu geras trimitininkas. Tiesiog, kai tu purtai trimitą, jis pradeda vibruoti ir tai skamba taip keistai ir apsvaigusiai. Arba tu tiesiog pūsčioji natas ir tam nereikia septynerių metų praktikos”, – kukliai pasakojo muzikantas.
Taigi taip, pasikliaudamas atsitiktinumais ir mažais atradimais, Zach’as įrašė pirmąjį albumą „Gulag Orkestar”.
Klausantis „Gulag Orkestar” atrodo, kad jame bent jau pusė orkestro tikrai bus sutilpę. Nors iš tiesų – tai vienintelis Zach’as groja smuiku, violončele, ukulele, mandolina, metalofonu, būgnais, tambūrinu, pianinu, klarnetu, trimitu ir akordeonu. Tiesa, prie įrašų prisidėjo ir Jeremy Barnes (Neutral Milk Hotel) bei Heather Trost (A Hawk and a Hacksaw), tačiau tai nesumenkina tuo metu 21-erių metų jaunuolio talento. Albumas buvo puikiai įvertintas tiek kritikų, tiek klausytojų (pastarieji plūdo į pirmuosius koncertus, fotografavo muzikantus ir jų nuotraukomis puošė savo blogus. Su prierašu: „Taip, aš juos mačiau!”). Tad Beirut nebeliko nieko kito, kaip tik suburti grupę (kurios sudėtis svyruoja nuo 6 iki 10 muzikantų) ir leistis į gastroles džiuginti nuo gitara-būgnai-bosas sąstato pavargusių melomanų.

Antrasis Beirut albumas „The Flying Club Cup” pavadinimą pasiskolino iš XX a. pradžioje Paryžiuje vykusio oro balionų festivalio. Paryžius Zach’ui ypatinga vieta.
„Kai ten nuvykome, mes neketinome pasilikti, bet greitai suvokėme, kad niekur kitur taip nenorime būti, kaip kad čia” – taip Beirut pasakoja apie pirmąją savo pažintį su šiuo miestu.
Tad nekeista, kad antrajame albume jaučiama prancūziškų chanson įtaka, lengvas chamber pop dvelksmas. Tačiau stebinti nepaliauja pats Zach’as: ir kaip gi jam pavyksta įgroti tokią švelnią melancholiją, skambančią taip pozityviai?
Be šių dviejų albumų Beirut taip pat yra išleidęs keturis EP’us. Ir visa tai tik per trejus metus! Paskutinysis jų pasirodė šių metų vasarį ir gerokai nustebino gerbėjus. Jame Beirut grįžo prie jaunų dienų susižavėjimo elektronika. Tačiau nepamiršo ir to, ką atrado Paryžiuje. Albumas skamba šviežiai ir įdomiai. Juk ir nereikia apsistoti ties vienu skambesiu, kai tau viso labo 23-eri, ar ne?
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Šiaip ar taip, Beirut puikiai dera prie svajingų, čigoniškų motyvų muziką prikaišiojusių Devotchka ir ne ką mažiau čigoniškų, bet kur kas labiau pašėlusių Gogol Bordello. Beirut nuoširdumas artimas ir folkui, tačiau dainų tekstai jam ne itin svarbūs.
„Man daug smagiau kurti muziką. Girgždantis trimitas nutiesia kelią, kuriuo paskui atseku ieškodamas žodžių”, – teigia Zach’as ir kaip vieną mėgstamiausių grupių pamini dažnai savo pačių sukurta kalba dainuojančius Sigur Rós.
Tad čia jį ir palikime: apsiginklavus trimitu klaidžiojant dar neištirtais muzikos industrijos keliais. Sėkmės ir drąsos tau, Zach’ai!
Gera nuotaika pasidalino sputnik, ačiū jai ;]
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Daugiau Beirut klausykite mūsų patefone.



Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
















Komentarai (7)
Mmm, vienas mano mėgstamiausiųjų… Kai pernai atradau jo muziką, rodos, kažkas naujo suskambo mano pasaulyje!
Tie kur gyvai video, tai labai įdomūs, bet įrašai man nelabai.
RealPeople projektas, man regis, yra toli gražu ne penkios dainos. Kažkada turėjau kompiliaciją, tai ten 21 vnt. yra. Jeigu jau patinka jo vokalas, tai ant banalios elektronikos jis labai žavi. Savo paprastumu, nuoširdumu, žinoma :)
Tiesiog nuostabi grupė!!
pirmoji išgirsta daina buvo Rhineland (heartland)…
taip užkabino, kad norėjau dar dar ir dar :)
eh.. nera Jusu patefone “Mount Wroclai” ..nera
Kaip suprantu, šitą dainą ir taip žinai. O patefonas pilnas kitų, galgi ką naujo atrasti galima. (:
Nuostabu.Man ju muzika dvelkia Prancūzija,ypac “Nantes”.Suzavejo ;]]