
Viename interviu Mark Sandman prisipažino, kad norėtų Morphine matyti pristatomą kaip tiesiog gerą rock’o grupę, grojančią užkabinančias dainas. Ir tik vėliau būtų paminimas jų neįprastas instrumentalas. Taigi Morphine – puiki grupė, per keletą minučių galinti sukurti bohemišką, dūmuose skendinčio kabako atmosferą. Ir… grojanti visiškai be gitarų.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
“Empty Box”

“Morphine”
Grupės istorija prasidėjo 1989-aisiais metais, kai ištikimiausi post punk’o fanai tebedėjo viltis į The Cure ir Talking Heads, o pasaulis jau ruošėsi pop rock’o bangai. Tuo metu kitoje Atlanto pusėje Mark Sandman (bosas ir vokalas) ir Dana Colley (saksofonas) įkūrė Morphine. Netrukus prie jų prisijungė būgnininkas Billy Conway ir grupė pradėjo įrašinėti debiutinį albumą, pasirodžiusį 1991 m. Tai tapo galvos skausmu muzikos kritikams, kurie nežinojo, kaip įvardyti sodrų jazz-bluess-rock Morphine skambesį. Čia išeitį surado pati grupė, vieno interviu metu sugalvojusi sau žanrą – low rock’ą. Ir neprašovė: Sandman’o baritonas, slaidinis dviejų stygų bosas bei baritono ir tenoro saksofonai (kuriais Colley grojo vienu metu) skambėjo ypatingai žemai.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
“All wrong”
Pati grupė, rodos, nesureikšmino to, kad groja rock’ą be gitarų. Anaiptol, Sandman’as koncertų metu saksofonistą Dana Colley pristatinėdavo kaip pagrindinį gitaristą. Pats Colley pasakojo, kad jam, kaip muzikantui, didžiausią poveikį padarė būtent gitaristai, tokie kaip Frank Zappa ir Billy Gibbons. „Norėjau groti taip, kad mano saksofonas skambėtų kaip jų gitaros” – teigė Colley visiškai rimtai. Ir kaip bebūtų keista, jam tai neblogai sekėsi.

Kukli pirmojo albumo „Good” sėkmė paskatino jau po metų išleisti antrąjį, pavadintą „Cure for Pain”, ir leistis į gastroles. Grodami po keletą naktų iš eilės naktiniuose klubuose, Morphine iškart laimėjo klausytojų simpatijas. Energija, lyg scenoje būtų ne trio, o simfoninis orkestras, ironiški autobiografinių motyvų pilni dainų tekstai ištrynė ribą tarp Sandman’o ir klausytojų pasąmonių. Nors grupės “frontman’as” yra teigęs, kad Morphine – tai užuomina į graikų mitologijoje egzistuojantį miego ir sapnų dievą Morfėjų, klausantis jų dainų daug artimesnė sąsaja atrodo morfijus. Morphine nekankino apsvaigusių fanų abstinencija: 1995 m. pasirodė trečiasis albumas „Yes”, o 1997 m.- „Like Swimming”.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
“Candy”
Pastarasis albumas Morphine atnešė tarptautinį pripažinimą ir grupė persikėlė per Atlantą. Laikydamiesi savo „2 metai – albumas” taisyklės, 1999 m. pradžioje Morphine baigė įrašinėti paskutinįjį albumą „The Night”. Albumas išsiskyrė gausesniu instrumentų arsenalu (įrašuose girdimi violončelė ir pianinas), tačiau tamsus, minimalistinis saksofono prisotintas garsas išliko skiriamuoju grupės ženklu.

Mark Sandman
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
“A head with wings”
Tais pačiais metais koncerto Italijoje metu, Sandman’as scenoje patyrė infarktą ir mirė nespėjus pasiekti ligoninės. Likę grupės nariai iškart nutraukė koncertinę veiklą, leisdami suprasti, kad Sandman’as buvo nepakeičiamas. Albumas “The Night” oficialiai buvo išleistas jau po “frontman’o” mirties.

Mark Sandman
Per visą gyvavimo laiką Morphine liko ištikima savo unikaliam žemam skambesiui. Trio suderino nuoširdumą su novatoriškumu, erdvumą su minimalizmu. Praėjus dešimtmečiui nuo grupės išriimo, Morphine išlieka muzika, kurios besiklausantį įsvaizduoju Jim Jarmusch. Kas žino, kiek dar menininkų galėjo įkvėpti šis savitas trio.

Mark Sandman

Mark Sandman

Mark Sandman
Paruošė: sputnik


Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 



















Komentarai (9)
Labai žmogiška grupė.
Kaip užkabino mane…. :]
“grojanti visiškai be gitarų.” O bosas tai tipo ne gitara ? :D
Dvistygis Sandman’o sukonstruotas bosas, kurio net stygos vienodos, nelabai gitara mano ir užsienio žiniasklaidos nuomone. (:
Keista ta tavo nuomone, pats teigi “Dvistygis Sandman’o sukonstruotas bosas” – tai jei visgi tai yra bosas kaip tu teigi tai reiskias tai yra gitara :)
FYI: Mark Sandman – 2-string slide bass, vocals, organ, tritar (3-string slide guitar), guitar, piano.
Morphine’s instrumentation was quite unusual: Sandman’s primary instrument was a two-string bass guitar (with both strings usually tuned to a 5th or octave interval) played with a slide; however, on the group’s records he added touches of guitar, piano, electronic organ, and other self invented guitar instruments such as tritar (three stringed guitar)
Na, aš galėčiau pakopinti, kur jie yra pristatomi kaip guitar-less trio, bet tiek to.
Aš teigiu, kad tai greičiau Sandman’o išrastas instrumentas, nei įprasta gitara. O rašydama “be gitarų” ir turėjau omenyje tas mums įprastas šešiastyges gitaras. Gal ir tavo tiesa, reikėjo tai nurodyti detaliau, kad nekiltų nesusipratimų.
Bet smagu, kad pasidomėt netingi. (:
Uztat liudna, kad autorius ir redaktorius tingi :(
Na bet neesme, sorry uz fleima.
Gitariste, autorius primygtinai reikalavo :] Be to irgi manau, kad dėl visai pateisinamų priežasčių :]
Didelis dekui straipsnio autorei, atrodo atradau nuostabia grupe;).