Inspiracija 2009, Eco culture in furniture

Kol meno duobėje vyko aršūs ginčai apie tikrąjį ir netikrąjį meną, mes svečiavomės šio savaitgalio centru tapusiuose Telšiuose. Atvažiavome stebėti eko dirbtuvių, susipažinti su čia kuriančiais ir gyvenančiais. Kol mūsų “kultūra” “puoselėjama”, brukama ir giriama didžiuosiuose miestuose, įvairūs iniciatoriai organizuoja renginius, kurių jau turime po 3 ar 4 per dieną (nekalbant apie savaitgalius), skambios burnos šaukia apie didžiuosius miestus ir jų bendruomenę, kurios nebuvo ir nebus miestams vis plečiantis, o suvažiavusiems iš visos Lietuvos “miestelėnams” desperatiškai kraustantis iš vieno miesto kampo į kitą, mažieji Telšiai turi viską ko reikia paprastam, kuriančiam ir nuoširdžiam miesto žmogui: artimai bendraujančius ir vienas kitą pažįstančius gyventojus, gamtą, ramybę,  jaukumą ir žinoma dailės akademiją, kitaip vadinamus “dailiokus”, kurie tapo miesto dekoratoriais ir aktyvistais.

Atvykome pirmoje dienos pusėje, kai vaiskiai švietė saulė, mus pasitiko draugiška organizatorė Kristina. Pirmąjį įspūdį padarė dailiokų aplinka, bendrabutis vos dvidešimt žingsnių nuo ežero, apsuptas beržais ant kurių šakų puikuojasi čia besimokančiųjų batai. Darbo dirbtuvės ir patalpos, kur vyksta paskaitos taip pat šalia, kokia minutė nuo bendrabučio, vietiniai iš karto pradėjo juokauti kaip ateina į paskaitas apsisiautę chalatus su puodeliu kavos rankose, pasisveikina ir apsisukę eina atgalios pusryčiauti.

Batų medis

Vėliau buvome perduoti į paskutines dienas dailės akademijoje skaičiuojančio Ramunio rankas, kuris mums pravedė ekskursiją po bendrabutį, o dar vėliau padėjo atpažinti ir miesto kodus, kurie išdėstyti Telšių erdvėje – visame senamiestyje galima rasti studentų diplominius, nuo meškų laikančių pasaulį iki 5cm nykštuko inkrustuoto vietinės Maximos sienoje, be abejo reikia žinoti kelią. Ramunius jį puikiai žinojo, iš Šiaulių į Telšius atvažiavęs studijuoti vaikinas, ne tik supažindino mus su miesto koduote, bet ir pristatė čia pasireiškusių pavardes, idėjas, netgi biografinius faktus. Jis ypač didžiavosi bendrabučiu, kurį apipavidalinti dailiokai išsikovojo teisę patys, visos sienos apipieštos nuostabiais grafiti darbais, kai kur išpurkšti trafaretai bei pritaikytos kitokios technikos.

” Niekur nevažiočiau iš Telšių, likčiau gyventi čia, jei tik čia daugiau kas vyktų. Viską organizuojamės patys, turime ir savo galeriją, visgi renginių ir kitokios veiklos trūksta, todėl kartais važiuoju prasiblaškyti į didesnius miestus.” – pasakoja Ramunius, kitais metais planuojantis magistrą tęsti Vilniuje.

Vaizdas pro bendrabučio langą, žiemą čia būna dailiokų čiuožykla. Masčio ežeras

Na ką gi, grįžkime prie mūsų pagrindinio tikslo – eko dirbtuvių. Dalyvių buvo 30, visi burtų keliu suskirstyti į 5 grupes. Dalyvavo čia ir Vilniaus, ir Kauno, ir Telšių studentai – pagrindinis tikslas iš šiukšlių sukurti baldą ir prikelti panaudotą daiktą antram gyvenimui. Pagrindinės medžiagos buvo buteliai uoliai rinkti prieš renginius, iš vietinio autoserviso gautos automobilių padangos, kompaktiniai diskai ir kartoninės dėžės. Kiekviena iš grupių rinkosi vieną arba dvi medžiagas.

Akimirka iš dirbtuvių, grupė dirbanti su plastikiniais buteliais

Vaizdas buvo tikrai vertas dėmesio. Čia vyko dirbtuvės tikrąja to žodžio prasme. Studentai dirbo dailiokų klasėse, visi dulkini jie karpė, klijavo ir deformavo turimas šiukšles, kartkartėmis išlįsdavo į itin saulėtą dieną pabendrauti ir surūkyti vieną kitą cigaretę, vėliau vėl nerdavo į pilnus šiukšlių kambarėlius. Labiausiai nustebino viską gaubianti anarchija. Jokių darykite, eikite, tokią tokią valandą tas ir tas, jokio reguliavimo, jokių tvarkaraščių – kiekviena grupė darė ką norėjo, buvo kur norėjo, iš pradžių buvo net sudėtinga priprasti prie tokios laisvės, atrodo, kas, kur, kaip, kada, tačiau vėliau atsipalaidavome ir mes, tiesiog slampinėjome aplink, nesistengdami kažko pešti ar nupešti, bet mėgaudamiesi akimirkomis ir gražia saulėta pavasario diena.

Akimirka iš dirbtuvių, pagrindinė medžiaga – padangos

Pirmojo baldo išbandymas – hamakas

Na štai pirmoji grupė įgyvendino savo idėją ir kartu su kitais traukė į pakrantę. Hamakas iš padangų ant kurio gali susėsti ir mažiau, ir daugiau žmonių, į parodos erdves nepersikėlė, bet liko čia ir papildė dailiokų aplinką. Beje po nepilnos valandos jau matėme ant jo besisupančius vietinius.

Atėjo vakaras, mes jau buvome susipažinę su miesteliu ir jo žmonėmis, o Kristina pasakė, jog visi rinksimės ketvirtame aukšte. Galiu pripažinti, jog vakarinė dalis buvo dar labiau stebinanti ir įsimintina. Dailiokai nešėsi iš kambario fotelius, kiti sėdo ant grindų ir bendravo, o po koridorių visur bėgiojo bei su visais sveikinosi pelenų spalvos šuo Lila. Vėliau suskambo muzika – įvairiausių stilių mišinys.Visi trypė kiek galėjo, kartais atrodė, jog medinės grindys tiesiog įlūš. Buvo smagu stebėti tokį gyvenimą, dailiokai teigia, jog “barakas” jų pagrindinė gyvenimo, linksminimosi, susitikimų ir bendravimo vieta.

Vakarėlis koridoriuje ir šuo Lila

Beveik paryčiais grįžome į kambarius, parpėme beveik ligi popietės, grynas oras ir ramybė tiesiog užbūrė. Vėliau visi ir vėl susirinko kartu, atėjo metas pristatyti savo darbus dailės galerijoje. Susirinko čia ir vietinių gyventojų, ir mokinių, grupės pristatė savo idėjas ir baldus, kaip visada tokiuose pabandymuose koks nors baldas neatlaiko, taip atsitiko ir šį kartą, gavome progą smagiai pakvatoti. Bet kokiu atveju idėjų buvo tikrai įdomių, daugiausia baldai ant kurių patogu sėdėti, pritaikyti lauko erdvėms, manau jie puikiai derėtų prie vasarą vykstančių festivalių, lauke rengiamų konferencijų ir renginių.

Akimirka iš parodos, lentyna

Viena mūsų manymu įspūdingiausių ir kūrybingiausių idėjų – lentyna iš padangų. Daugelis tokia lentyna buvo tiesiog sužavėti, siūlė idėjas kaip ją apipavidalinti spalvomis, arba papuošti visą savo kambario sieną. Šis baldas pasirodė ne tik praktiškas, bet ir labai dekoratyvus interjero elementas.

Darbų pristatymas

Buvo čia kėdučių iš butelių, sūpuoklė, įvairiausios talpos, pakaba ir net plastikinis vyrukas vardu Vytas. Visi kartu pasidžiaugę rezultatais, įsiamžinę ir pristatę savo darbus, nusprendėme paskutinę popietę praleisti vietiniame bare “Pakrantė”. Čia dar kartą viskas buvo apkalbėta bei atsisveikinta su itin žemomis Telšių miestelio kainomis. Toliau dirbtuvėse sukurtų darbų paroda keliaus į Kauną ir Vilnių.

Telšių miestas

Dienos praleistos Telšiuose buvo tikrai unikalios, buvo malonu susipažinti su naujais žmonėmis, pajusti mažo miesto dvasią ir gyvenimą. Nei viename paskutiniu metu lankytame renginyje nebuvau nustebinta taip kaip čia, ta laisvė ir savotiška anarchija tikrai labai unikali, tarsi perteikianti tikrą kūrybos pasaulio dvasią ir būtį. Niekam čia labai nerūpėjo pavardės, pareigos ir visokie statusai, visi kartu tiesiog kūrė, atsipalaidavo, linksminosi, trypė ir dalinosi. Dėkojame Kristinai, Ramuniui ir visiems kitiems, kurie mums suteikė galimybę pasisvečiuoti ir pažvelgti iš arčiau į savo gyvenimą. Tikimės, jog tokios idėjiškos iniciatyvos ir maži miestai vis dažniau taps mūsų Meno Duobės pagrindinėmis temomis, o vien komerciniai ir materialinės naudos siekiantys reiškiniai ilgainiui bus visiškai išstumti. Linkime Telšiams sėkmės!

Dirbtuvių dalyviai ruošiasi namo

Akimirka iš parodos pristatymo, lentyna iš padangų

Akimirka iš parodos pristatymo

Dėžė ant ratukų, daiktams susidėti

Kelmai sėdėti, pagaminti iš plastmasinių butelių

Fragmentas iš parodos

Baldas lauko erdvėms

Hamako išbandymas

Lentynos gamyba

Pertraukėlė

Mūsų gidas Ramunius