Šiandien vis dažniau išgirstame apie talentingus Japonijos menininkus, kurie gerai įsitvirtinę šiuolaikinio meno scenoje. Kas tie menininkai, kurie dažniausiai linksniuojami ir kokią jie įtaką padarė šiuolaikiniam menui? Straipsnyje pristatysiu japonų kilmės tapytoją, skulptorę bei rašytoją Yayoi Kusama, įnešusią nemažą įnašą į meno pasaulį.
Vienas brangiausių paveikslų meno istorijoje, sukurtas menininkės – moters, yra 2008 metais laprikčio 12 dieną parduotas japonės Yayoi Kusama darbas už daugiau negu penkis milijonus JAV dolerių. Tą dieną „Christie’s New York” aukcionas nepardavė nei Andy Warholo nei Francis Bacono darbų.
Yayoi Kusama yra japonų kilmės menininkė, pasaulyje žinoma kaip „Taškelių princesė”, piešti pradėjusi nuo dešimties metų. Ji padarė didelę įtaką meno pasauliui, net yra įvardinama kaip pirmoji japonų kilmės postmodernizmo atstovė. Kritikai jos kūryboje randa minimalizmo, feminizmo, siurrealizmo, abstraktaus ekspresionizmo ir pop meno bruožų. Yayoi Kusamą nuo mažų dienų apimdavo haliucinacijos, kurias lydėdavo sunkios persekiojančias mintys apie savižudybę. Kusama atrado vadinamuosius „polka dots” („burbuliukai”, „žirniukai”), kurie tapo jos skiriamuoju ženklu. Kaip teigia menininkė, šie taškeliai ateina tiesiai iš jos haliucinacijų. Žali, raudoni, geltoni, jie gali simbolizuoti ir žemę ir mėnulį ir saulę.
“Vieną dieną aš žiūrėjau į raudoną gėlės fragmentą staltiesėje, ir tuo metu kai gerėjausi, pamačiau tą patį fragmentą dengiant lubas, langus ir sienas, ir pagaliau visą kambarį, mano kūną ir visatą. Jaučiausi, tarytum pradėjau nykti, suktis begalybėje, ir sumažėti iki nebūties. Kadangi supratau, jog tai vyko ne mano vaizduotėje, labai išsigandau. Žinojau, kad turiu pabėgti nuo šių raudonų gėlių kerų. Aš desperatiškai bėgau į viršų laiptais. Laiptai žemiau manęs pradėjo kristi, ir aš griuvau, pasitempdama kulkšnį.” – viename interviu pasakojo menininkė.
Būdama 27 metų mergina išvyko į JAV, čia ji pradėjo savo karjerą. Ji greitai tapo avangardinio judėjimo lydere, organizavo keistus happening’us gerai žinomose vietose, tokiose kaip Centrinis Parkas ar Bruklino tiltas, bodypainting’o , mados festivalius, demonstracijas prieš karą Vietname. Menininkė bendradarbiavo su Andy Warhol, Jasper Johns, Claes Oldenburg.1969 metais pateko į „New York Daily News” pirmą puslapį, nes įsibrovė į Modernaus meno muziejaus skulptūrų sodą kartu su nuogais bendražygiais surengti “Didžiąją Orgiją, kuri Žadina Mirusiuosius”, tačiau visi buvo sulaikyti policijos. New York’e menininkė atsidėjo darbui, kūrė vienos, dviejų spalvų abstrakčius paveikslus. Apsėsta minties apie „pasaulio sunaikinimą” ji imdavosi vis didesnių drobių. Jos koliažai, skulptūros, paveikslai, visi turėjo šiuos bruožus : raštus ir pasikartojimą.
Į Japoniją menininkė sugrįžo po daugiau negu penkiolika metų, išgarsėjusi, tačiau sunkiai serganti. Šiandien ji gyvena Tokijo psichiatrinėje klinikoje, netoli savo studijos, kurioje kiekvieną dieną intensyviai dirba. Yayoi Kusama yra pasakusi : „Jei ne menas, jau seniai būčiau nusižudžiusi”. 1973 metais ėmė rašyti, sukūrė nemažą skaičių novelių, kurias kritikai sutiko teigiamai. 1993 metais buvo pakviesta atstovauti Japoniją Venecijos bienalėje. Taip pat yra sukūrusi video filmų, aprangos kolekciją. Yoko Ono teigia, kad Yayoi Kusama yra jos įkvėpimo šaltinis.
Rašė Duobės viešnia: Salomėja Norvilaitė.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (2)
Nerealūs darbai!!
“Šiandien ji gyvena Tokijo psichiatrinėje klinikoje”. Kažkodėl manau, kad tai jai tik padeda kurti : )
Pasirodo, taškeliai gali būti tokie žavūs.. ^^