“Mergina ir kriaušė”
Mūsų laikais, kai viskas juda žaibišku greičiu, o prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkybių yra ypač svarbus, labai tikėtina, jog praleidžiame pro akis ir ausis daugybę vertingų įvykių, įdomių iniciatyvų ir kūrybingų asmenybių. Šiuo metu vis svarbiau susikurti savo identitetą virtualioje erdvėje, kitaip rizikuoji būti pripažintas kaip neegzistuojantis personažas. Ypač populiarus dizainas ir populiarusis menas išstumia iš mūsų akiračio tradicinę mediją, technikas ir idėjas, kurios ne visada telpa į skaitmeninį formatą.
Galiu prisipažinti, jog labai apsidžiaugiau, gavusi galimybę pakalbinti ir pasidalinti su jumis gyvosios technikos, o tiksliau tapybos atstovą Ričardą Miluką. Didelis tapybos gerbėjas ir pats teigia, jog ši technika vis labiau grimzta užmarštin, o patys tapytojai, dažnai nelinkę gilintis į interneto subtilybes, lieka kažkur savo pažįstamų bei kūrėjų rate ir galerijose, kurias vis rečiau lankome. Dažniausiai tik jaunesnės kartos atstovai arba populiariosios ir komercinės tapybos autoriai turi spalvingas ir gausiai lankomas virtualias galerijas.
“Kristė”
Ričardas paėmė teptuką į rankas ankstyvoje vaikystėje. Tėvai, pastebėję berniuko talentą, nuvedė į Kauno Naujalio dailės mokyklos atranką.
Šiuo metu tapytojas gyvena Kaune, niekada neatsisako nuo kūrybingų iniciatyvų, visada išties pagalbos ranką, paaiškins, padės jaunesniam ir pamokys. Dalyvavimas skirtinguose projektuose lėmė didelę kūrybos įvairovę, kuri svyruoja nuo tapybos iki grafikos, instaliacijų, fotografijos ar net video meno. Ričardas buvo išvažiavęs tapyti ir svetur.
“Su kolegomis aplankiau Vokietiją … Tapydavau tiesiog gatvėje, mieste, kuris turtingas savo kultūriniu ir urbanistiniu paveldu . Nustebau, pastebėjęs, jog žmonės labiau mėgsta realistiškus, tiesiog pagal plotelius nuspalvintus paveiksliukus, spaudinius, plakatus, o ne tikrąją tapybą, kuri tapoma gyvai: iš rankos, širdies, potėpio ir jausmo … Nors buvo išimčių. Į darbus dėmesį atkreipdavo amerikonai (tai galbūt natūralu – jiems visuomet patikdavo ryškesnės spalvos). Ir ypatingai japonų turistai, jie savyje turi įskiepytą grožio pajautimą… ” – dalinasi įspūdžiais autorius.
“Ieva”
Ričardas vengia realistinės tapybos, jo potėpis laisvas, emocionalus, nepaklūstantis taisyklėms ir ypač manieringas. Stebėdamas jo tapybą, atrodo, atpažįsti pačią asmenybę ir charakterį. Siužetai taipogi abstraktūs, turintys mintį, tačiau jos iki galo neatskleidžiantys, verčiantys painterpretuoti ir paieškoti atsakymo savyje. Dažnai naudojama niūrių ir ypač ryškių spalvų paletė sukuria dinamišką, į rėmus nenorinčią tilpti kompoziciją.
“Laiškas” (Tapybos Studijai 10+1)
Ypač įdomus projektas, kurį įgyvendino Ričardas Milukas, buvo skirtas VDA Kauno Dailės instituto tapybos studijos dešimtmečiui paminėti. Surengtos parodos akcentas turėjo būti milžiniškas laiškas (6,2 x 3,7 m). Simboliškas ir visos parodos pavadinimas “Tapybos Studijai 10+1″, dar vieni metai prisidėjo rengiant pačią parodą.
Įgyvendinti šį nestandartinių išmatavimų kūrinį, reikėjo lygiai tokios pat nestandartinės patalpos. Ričardas su malonumu prisimena kunigo Vytauto Merkio svetingumą ir supratimą – ne kiekvienas vyresnės kartos žmogus tolerantiškai ir supratingai žiūri į abstrakčią tapybą. Jėzuitų ordino vienuolis priėmė Ričardą Miluką į Šv. Sakramento bažnyčią (Kaunas), kurioje menininkas plušo mėnesį, “rašydamas” laišką sukakčiai ir visiems kitiems, kas moka klausytis ir išgirsti. Idėją nutapyti didelį laišką netiesiogiai inspiravo, prieš ketverius metus mus palikęs studijos įkūrėjas Arūnas Vaitkūnas.
Šv. Sakramento bažnyčia, sovietmečiu buvo perskelta į du aukštus ir paversta į Santakos kino teatrą
Ričardo sukurto laiško ir kitų talentingų studijos tapytojų darbai buvo eksponuojami Kauno paveikslų galerijoje Kaune (Donelaičio g. 16). Parodos metu buvo rodomas skulptoriaus Dainiaus Kasiulevičiaus nufilmuotas filmas, atspindintis visą laiško kūrimo atmosferą ir pasakojantis apie kūrimo procesą.
“Suvėžinta Katė”
Nuo laiškų ir atsiminimų pereikime prie šiek tiek lengvesnių ir ironiškesnių darbų.
“Sykį, gatvėje, pamačiau ne visai akiai malonų vaizdą, suvėžintą katę baisiai išsprogusiomis akimis, norėjau kaip nors perteikti savo emociją ir užsifiksavusį pasąmonėje vaizdą.” – pasakoja Ričardas.
Emocijos ieškojimas prasidėjo laikant rankoje pieštuką. Galiausiai autoriui kilo idėja simboliškai perteikti nuskriaustą gyvūną pasinaudojant iškiliaspaudės grafikos technika – linoraižiniu. Taip katytės atvaizdas buvo išraižytas linoleume, o vėliau dar kartą pervėžintas volu ( linoraižiniai tepami specialiais dažais ir naudojant specialų aparatą su sunkiu volu atspaudžiami ant popieriaus). Taip buvo įamžinta ši autoavarija.
Suvėžinta volu katė – iškiliaspaudė grafika
“Visa tai aš patyriau ir įsitikinau, kai dviračiu važiavau namo. Iki namų buvo likę 25 kilometrai. Nors diena buvo sunki ir įtempta, važiavau nesustodamas, nepasiilsėdamas,- vienodu tempu, nes artėjo vakaras. Su padidintu atidumu žiūrėjau į kelią ir galėjau matyti netgi menkiausią šapelį. Staiga ant kelio pamačiau dantis. Jie buvo išsidėstę paplokščiai tarsi nupiešti, atrodė kaip inkrustacija. Greitai supratau, jog tai suvažinėtas šuo. Jis buvo smarkiai iššiepęs savo snukį ir tragiškai susiraitęs. Išplotas ir išlygintas jis atrodė kaip ornamentas ant išausto kilimo. Tik šis paveikslas pernelyg dvelkė mirtimi, ir priešmirtinis žmogaus draugo šypsnys, aiškiai kažką norintis pasakyti, buvo pernelyg išraiškingas, kad visa tai galėtum palaikyti paveikslėliu. Nekeisdamas tempo nuvažiavau toliau. Nors neatitraukiau akių nuo kelio, akyse vis dar šmėkščiojo gana ryškus suvėžinto šuns vaizdas. Vos tik šis vaizdas pradėjo blankti, ant kelio pamačiau suvažinėtą katę, vėliau dar vieną. Jos taip pat atrodė kaip ornamentai. Nuo jų sklido kažkoks bebalsis žiaurumo jausmas. Jos neturėjo daugiau ką pasakyti. Pagalvojau, kad dabar trūksta tik suvėžintos pelės, ir viskas būtų kaip toj pasakoj: šuo vijosi katę, katė vijosi pelę… Kažkas panašaus pagal tą pasaką ir atsitiko. Toliau pamačiau partrenktą paukštį, jis tarsi plasnojo išskleistais, sulaužytais sparnais ir norėjo skristi, aukštyn ir tolyn.” – ištrauka iš Ričardo Miluko pamąstymų.
“Suvėžinta Katė”(lino raižinys)
Na ir paskutinė darbų serija, kurią žūtbūt norėčiau pristatyti – senoviškų, nostalgiją keliančių ir į vaikystę gražinančių žaislų kolekcija. Galėčiau daug apie juos papasakoti, tačiau tai būtų mano atsiminimų istorija, manau, kiekvienas ją turi kitokią, tad darbai kalba patys už save.
Tikiuosi prie Ričardo Miluko kūrybos grįšime dar ne kartą, o tapybos ir kitų tradicinių technikų atstovai taps dažnesni svečiai mūsų Meno duobėje. Tad linkime Ričardui sėkmės ir dėkojame už pokalbį! Daugiau autoriaus kūrybos galite rasti čia.
“Greta”
“Miesto Portretai”
“Ž” iš ciklo “Šiuolaikiniai personažai”
“Parke”
“Tėviškė”
“Pavasaris Kaune”
“Heidelberg”
“Suvėžinta Katė”
“Katės”
“Tapybos Studijai 10+1″ darbo procesas
“Tapybos Studijai 10+1″ pasiruošimas darbui
“Tapybos Studijai 10+1″ pasiruošimas darbui
Komentarai (43)
Riciardai, malonu su tavim susipazinti ir kaip su tapytoju.. ;] nebuvau mates daug tavo darbu..
aha,kaip kietai,aš ir nebuvau mačius!
visada galvojau,ką ten jis galėtų paišyt,o pasirodo kates :)
ir dar kokias.. ;]
man asmeniskai kieciausias sis darbas: http://farm4.static.flickr.com.....036d_o.jpg
neturiu zodziu.
kodel miega sabotazas? tinkamas kandidata.
Gal sakau nusiramink ir neimk taip giliai į širdį, meno kritikas atsirado mat. Iš to skubėjimo raides net pametei. Kitą kartą ateik kai turėsi žodžių ir rišliai pasisakyk, nesikvietęs kitų pagalbos. Man atrodo yra rimtesnių bėdų ant svieto.
ir tare savo zodi bosas ;)
Nu ir shudas! Priviso tokiu dailininku kurie ish savo invalidumo daro mena, pirmiau padaryk nors viena uzbaigta darba. Nors gal pirmiau reiktu dar pasitreniruot paishyt, tas didelis vokas yra didelis shudo gabalas, kur veltui padeti dazai ir neishnaudotas didelio formato potencialas, ryztas daryt shuda, nera menas. Kuriam kame jo talentas? gal sitas zodis “talentas” buvo pavartotas kaip antonimas? Kas sita straipsni rashe yra visishka menkiausia blusos formos padaugne, ar negeda, bet ka girti, ir rashyt tarytum apie didziausia ir zymiausia visos istorijos dailinka, ishpusti burbula iki maximumo, shlikshtu skaityt.
Emocijas perteikia? kokias suhiktas emocijas? nebent neapikantos darbams.
Dabar man tik vienas klausymas kila, kokiais tikslais toks straipsnis ishvis buvo sukurtas? (be priezasties nieko nebuna)
juodas, aš asmeniškai nematau čia jokio burbulo pūtimo, mes rašome kas MUMS patinka ir be jokio atlygio, kitą vertus anonizuodamas čia po slapyvardžiu geriau išsiplauk burną muilu. Po to atsipalaiduok ir pažiūrėk kur papuolei, niekas čia tau aukštojo meno šaukšteliu į burna nešers. Nori profesionalų nuomonės atsiversk “Kultūros barus” ir savo asmeniškumus pasilik sau.
Ricardai, man smagu ziureti tavo piesinukus, kuriuose vaizduoji zaislus. Jei butum sau kritiskesnis, griezciau atrinkinetum savo darbus. Visko tiek daug, sunku suprasti kas tau paciam svarbiausia. Rasinys geras. Ir tas vokas labai geras darbas. Kiti darbai salia voko ir piesinuku atrodo tarsi visai kito dailininko.
Linkiu sekmes ir daugiau tokiu kuriniu kaip vokas:)
manau kad net neverta burnos ausinti del tokiu “meninku”. tokiu tepliotoju su tuscia galva dabar ant kiekvieno kampo, ir jie kaip kokie kenkejai dauginasi, nes but menininku arba kalbet apie mena dabar madinga ar ne?
nieko asmenisko pries dailininka neturiu, bet darbai tikrai nera verti demesio ir straipsnio meno duobeje. dailininko darbai nera idomus kompoziciskai, nenagrineja nieko, neatskleidzia jokiu emociju, vargiai sukelia kazkoki jausma, tiesiog… nebutina rasyti apie betka kas turi dazu ir popieriaus.
nu man, tai kas beatsitiktu, vistiek patinka ta bezdzione ;] tas tusinukas toks nuosirdus..
didziausia sito reikalo problema tame, kad menoduobe.com tarp interautu turi gera varda – vienas is nedaugeliu tinklarasciu apie mena.
ir skaitytojai tikisi objektivumo, o ne drauges straipsnio apie draugo kuryba. turime istiesu puikius menininkus, kodel nepristatote ju?
ne tik bezdzionele, ir kiti zaisliukai simpatiski, bet kai salia
kazkoks ratas pataskytas, ir portretai vidutiniskai tipo ekspresyviai patapyti. Poetai niekada nespausdina visko, ka turi is simto procentu asirenka pvz kokius 15proc. Tiktai, isivaizduoji, Ricardai? Nereikia zmonems rodyti visko. Cia Meno duobeje irgi tarsi tokia virtuali paroda, galima butu daugiau negu puse darbu nerodyti. Darydamas viso gyvenimo paroda, dailininkas irgi kai ko nerodo. Bet man atrodo, kad del darbu idejimo turetu mastyti ir pati MENODUOBE. Juk turi buti kazkoks redaktorius, kuris atrinktu vieningesnius darbus, stipresnius?
nemanau, kad Ricardas nieko vertas. Cia nesamone. Nera pasaulyje nieko nevertu zmoniu.
O kad yra Lietuvoje daugybe menininku. Tai tikrai yra. Vienas is ju -Ricardas:)
“Darydamas viso gyvenimo parodą, dailininkas irgi kai ko nerodo.” O Dieve ,pagalvojau, kaip čia viskas juokinga. :)
Šitie komentarai . Šiaip tai… pagalvojau…tai kaip tik idomu, ko nerodo dailininkas :))) ane. Ar čia tik man taip? Čia galima butu visą parodą ta tema surengti :D Man atrodo, susilauktų populiarumo.
Deja, “rimciausiųjų meninikų rimčiausiojo požiurio” į viską, KAS KAIP TURI BŪTI, vis dar nepavyksta pralaužti Lietuvoj.
Juodas, man labai gaila del tavo šlubuojančio mentaliteto ir šiaip problemų gyvenime. Be to, išmok gramatikos ;)
O netęsiant šito pokalbio tarp niurzgų, geriau pasakysiu tai, ką galvoju apie darbus . Shiza tokie.Man patinka. ,,Suvėžinta katė” ir “Katės” man suuper. . Iš tapybos darbų labiausiai patiko ,,Kristė” , o iš žaislų kolekcijos – nusisukęs meškiukas.
Žmones, ramiai ;) atsipalaiduokit, gal truputį pažiūrėkit į pasaulį iš už savo rėmelių, į kuriuos esat įsilindę. Arba DARYKIT SAVO RIMTUS DARBUS IR PO TO RIMTAS PARODAS :) gal ir taip geriau.. nezinau. Bet taip neįdomu.
ju, ir sunkiai dirbi ta požiūrio laužimo kryptim? :))
ai nu ..katik pabanžiau :)
to “ju”, mentalitetas tu mentalitetas, turbut savo kieme ishgirdai sita zodi ir dabar visur kur tik imanoma ji vartoji;] Visu pirma ishmok isigylint i teksta, apie ka jis ir kas cia yra diskutuojama, o diskutuojami cia yra Richardo darbai, o ne mano gramatikos ypatumai -1 tau uz nesiorentavima, toks zmoniu tipas, kaip tavo kuris nesugeba paneigti to ka as parashiau, kimba prie visai kitu dalyku is kitos operos, kaip pvz – mano gramatika, mano klaidos,mano akiu spalva ar mano batu dydis, nors jos nekeicia esmes ir tai ka noriu pasakyt. Cia tas pats kad tu tapytum paveiksla, o as sakyciau jog jis bjaurus, tu paklaustum kodel? o as atsakyciau: tavo nosis kreiva.
O del remliu;] tai remelius netaip paprasta pralauzti ir is ju istrukti, taigi toks menas kaip shio dailininko tai tikrai nera remliu pralauzimas, tai tiesiog ishteptas gyvis dazais, besirangantis remuose.
O tiesa sakant kas suvokia zodi “mena” neishkraipytaja forma, supranta jog sis dailininkas paisho kaip “dauguma” pradinuku, kas daug tas nevertinga. Beto pirmiau reikia ishmokt gerai paishyt realistishkai, o paishant realistishkai atrandi tokiu dalyku kuriu neatrasi siaip tepliojant, o po to jau galima ir teplioti ir lauzyt standartus savo darbais. O sis dailininkas tiesiog ishmokes pradinuko lygio technika, bando pralysti i platuji meno pasauly, besidarydamas sau reklama, per draugus. Cia mazdaug paziurekyt i mane as cia auuu, cia mano darbai, ziurekyt jie fantastishki. Ar nenaturaliau butu jai darbai patys kalbetu uz save? O jai dar juos kas ishgirstu, tai isvis neralu butu…
“ishteptas gyvis dazais, besirangantis remuose.” Juodas, Tau 10 Karmos tašku skiriu už šitą. :D
Na, turi savo “paishymo” metodą…
Kiekvienas turi.
Man patinka išsitaškiusios katės, ka aš padarysiu. Geriau , nei koks marininstinis peizažas.
Kadangi “nesiorientuoju”, pas mane ishkreiptas tikrovės suvokimas.
:D
uu uuu tai bėda.
Diskutuokite. Ir tas gerai… Tik kas iš to.
kas is diskusiju? butu labai gerai, kad menininkai tas diskusijas skaitytu ir pagalvotu: “hm, gal is tiesu tai ka as darau yra nieko ypatingo? gal vertetu isigylinti i viso sito prasme?”
butu tikrai smagu, kad patys menininkai pradetu galvoti ka jie daro ir KODEL jie tai daro.
aplankykite VDA perziuras ir paklauskite tapytojo: kodel tu tai darai? kodel tu tai darai taip?
ishgirskite tik mmmm ir daugiau nieko.
“Laiskas” visai noreciau tureti namie
asmenybės kultas su pavardžių lenktynėm metasi ir į menus? jei jau kažkas mėtosi bjauriom sąvokom tai miela būtų pamatyti pastangas konstruktyvios kritikos. o aš įskaitau tik “menininkų ir nemenininkų” ginčą. itin gerai tą ilistruoja Juodo citata: “..bando pralįsti i platuji meno pasauly..”
sakyk Juodas, kur tas pasaulis? ir kuriam darbe įžvelgi tą angą per kurią galime lįsti? ar ne per daug apie angas galvoji?
atsipalaiduok, čia yra žmogaus kūryba. nieko daugiau (kad pamatyti daugiau reikia pačiam dėti pastangas).
įsivaizduoju, jei aš būčiau karalius, tai uždrausčiau “menininkams” po darbais pasirašinėti pavardes. ar per tokį mano žiaurumą neišnyktų menininkai? galbūt. bet liktų žmonės.. kuriantys :)
juokauju, žinoma. o Ričardas man karaliaujant, manau, kurtų nekreipdamas į mane dėmesio
bliamba, kažkaip pykstasi žmonės, ar negalima biški mažiau asmeniškumų, būtų maloniau skaityti ;)
tiesa sketchbook, per daug nervai visu musu isitempe. spauda pavarcius tai kitaip buti ir negali. pavasaris uz lango, einu gamtos meno paziuresiu.
o is menoduobes laukiam dar daugiau menininku pristatymo – juk diskusijos, kokios jos bebutu, yra naudingos.
sekmes tau,ricka,..taip ir toliau:)))matai kokia diskusija sukele tavo darbai:))
Rašau kažkam Juodam, nes jis mane įkvėpė. Aišku, būtų maloniau, kad maniakinių-šizoidinių spjaudytojų internete nebūtų, bet tai tas pats, kaip tikėtis, jog gatvėje nebūtų neatsakingų vairuotojų. Bet juodą juodu būti, matyt, įpareigoja pats jo pavadinimas. Nors, pagal biologiją, iš juodo žmogaus nebūtinai turi byrėti juodi šūdai, bet matyt, kitokios spalvos stadija dar nepasiekta…
Taigi, juodas vaikeli, iš kur pas tamstą tokia savo reikšmingumo samprata, tokios žodinės saviraiškos būtinybė? Taip besidraskydamas nepyk, kad kiti komentuoja būtent tave, nes tikrai terši internetą, o smarvė toli sklinda. Tai bent pasistenk smirdėti su mažiau klaidų, nes tik save žemini. Beje, galima dar išdrįsti tau priminti, kad tavasis taškymasis taip pat nėra orginalus, gilus ar išbaigtas, jo pilni forumai. Tai kodėl tu tikiesi išbaigtumo iš Ričardo darbų. Iš kur toks noras mėtytis akmenimis – iš tamstos kultūrinio išprusimo ar tiesiog genetika dar iš biblijinių laikų, kai brolis užmušė brolį ? O jei tau reikia realistinių darbų, tai ieškok jų ir rasi, bet nelipk žmogui ant galvos ir neversk jo kurti realizmo, jei jis kuria ką kitą. Išbaigtumas ir realizmas darbuose kartais kaip tik būna blogas ženklas, aišku, nešnekant apie tautodailininkus, o toks tavo reikalavimas tik parodo tikrai ne Ričardo fantazijos trūkumą, nors šiais laikais jis nelaikomas liga, ypač, kai realizmo prašo užsakovas. Bet tu juk ne užsakovas, tai ir nesipūsk ir nepavydėk “Laiškui” panaudotos drobės, juk ne tu ją gamini ar perki…
Gal nebelavink savo šuniškos uoslės šūdo paieškoms, nes dar perdaug genialus tapsi ir teks dirbti pasieniečių šunimi ieškančiu narkotikų. Tada jau tikrai rašyti nebeišmoksi…
nu ir aš tada pridėsiu – eikat jūs visi šikti!
Saunuolis Ricardai,buvo tikrai malonu ir netiketa isvysti tavo darbus.Dekui,o del komentaru tai ju visada visokiu bus.As uz progresa,sekmes !
AG;DD tavo palyginimai tikrai neatitinka faktu, kaip as rashau ir mano smarves sklidimo rybas;D bandei pasinaudot savo zodzio menu, bet labai susidirbai, nes nepritaikei savo zodziu taikliai , prashovei pro taikini;] Zodeliu “vaikelis” bandei ishprovuokuoti mane ir pardoyt jog tu vyresnis, netik amzium, bet yra savo filosofija, bet deja as tau pasakysiu tau lipti shudais iki manes dar ilgai;] Tershiu interneta?, nu kodel tu taip, nei i tvora nei i meta sneki, atsirado rupintojelis, interneto valytojas;D blemba nu rimtai pagalvok priesh rashant, ar bent suformuluok savo minti, ir apskritai nenukripk nuo temos, as tikrai ne su apikanta rashau visa tai, as tik is gailescio tau;/
Bet chebra kuri nusiteikus priesh mano komentarus, ar jus tikrai neesat mate tikro meno? kur zmones tapo po 12metu, suka galvas kaip perteikt emocijas, o ne savo shirdies pulsa ir traukulius. Ar jus paskende tame tuscios naujoves liune, kuris pastatytas ant greito ir masinio gaminimo, nesubrendusios minties, kuri valdo demokratijos varikliukas, pinigai, dirbtinumas ir autoritetas? Ar negirdejote Da Vicnio, kuris tikrai sumanus zmogus buvo, kuris bande perteikti zmogaus siela paveiksluose?;] Manau tikras menas atsiranda ish shirdies ish labai gyliai, kur neitakoja jokie materialus dalykai, kur tapyba vyksta del saves ishsireishkymo ir nauju atradymu, o ne del minties, kad sita darba parduosiu ar kitaip is jo pasipelnysiu. Kas tikrai nuoshirdziai tapo, tas zino, kad parduoti savo darba yra tas pats kas parduoti dalele saves, ar savo geriausia drauga.
žinote skaitau dabar tuos komentarus ir matau kiek pas žmones viduje neapykantos ar pavydo, kaip ištiesu tokiem žmonem yra sunku gyvent…nepavydžiu jums… juk meną kiekviena asmenybė supranta skirtingai ir ginčytis dėl to ką kiekvienas žmogus tapo, piešia ar fotografuoja yra beprasmiška… galime tik pasakyti man patinka arba ne… menas tegul nebuna karas… nukrypote nuo temos besiginčydamai…
Iš tiesų kai kurių personažų komentarai be galo stebina. Mielieji kritikai, meno suvokėjai, “puikių” menininkų atrinkinėtojai ir vertintojai, kur gi jūs buvote, kai buvo rašyti straipsniai apie tokius veikėjus kaip pavyzdžiui Damien Hirst ar Jeff Koons? Kur ta kritika buvo tuomet, kai pristatinėjau pačius garsiausius pasaulyje meno atstovus, dėl kurių verda didžiausios diskusijos, kurių nekenčia ir kuriuos visapusiškai peikia? Kurių kūryba suka didžiausius banknotų varikliukus pasaulyje?
Jei esate tokie kritiški paprastam kuriančiam tapytojui Lietuvoje, tai kur gi jūsų nuomonės ir pasipiktinimai buvo anksčiau? Ar gal tiesiog išsilavinimo trūkumas? Parašome apie New York’ą, apvalias sumas, MOMA ir daug garsių pavardžių ir jau visi prikandate liežuvius? Liekate apžavėti amerikietiškos svajonės ir vaizduotės vaisių? Įdomu, jei Miluką pavadintume kita pavarde, apgyvendintume New York’e ir nupirktume jo paveikslus už milijonus ar tada irgi burnotumėte? Iš tiesų juokingas tas Lietuvos gyventojų mentalitetas, daugiau nežinau kaip tai pavadinti. Bet kokiu atveju, ačiū už komentarus, puiki diskusija dar kartą atspindinti meno ir suvokimo atvaizdą mūsuose.
Kai kurių jūsų požiūris labai neteisingas šiai svetainei.
Eikš, Juodas, parašysim ir apie Tave ;]]]
Gintare Zitkeviciute, tai kam deti ishvis straipsnius apie toki, kaip tu sakai paprasta dailininka?
Aš manau jog ši svetainė ir yra tokiem “paprastiem” bet “saviem” dailininkam. O žymesnių dalininkų kūriniai taip pat reikalingi kad būtu iš ko semtis ikvėpimo, su kuo lyginti ir vertintinti… Juk manau tuos jau pripažintus darbus galima pažiūrėti daugelyje kitų tinklapių.
juodas, tam, kad vienas iš meno duobės tikslų yra pristatyti ne tik populiarius, bet ir mažiau žinomus kuriančius žmones.
nu jau Milukas maziau zinomas?
kur nepasisuku visi ji zino. ir Ricardas visai nepaprastas menininkas, anaiptol , gerbiamoji, pati nesuvokiate apie ka rasote.
Tai yra sudetingas reiskinys, Kauno menininku pasaulyje.
Gal jo daug , kas ir nepriima, bet jis ir nesileidzia but nepriimtas.
Ačiū visiems už komentarus! Džiaugiuosi tokia gausa pasisakymų! Labai yra gerai, kad neesu vertinamas vienareikšmiškai… Girdėjau, kad Adolfas Hitleris gyvas buvo vertinamas labai gerai ir minios alpdavo nuo euforijos jam pasirodžius… Nei savo gyvenimu, nei darbais aš to nesiekiu. Visada maniau, kad ir aštriausios nuomonės gali tikti diskusijos vystymui, svarbu, kad nebūtų išankstinių nuostatų. Kritika ir net blogiausi atsiliepimai – šimtą kartų geriau už pasyvumą ir abejingumą! Esu šias temas palietęs savo straipsniuose… gal kada Meno duobė ( geri mano draugai) juos įdės, nors tiesa aš jiems jau vien už paskutinį šį straipsnį skolingas ne mažą sumelę. (Skirtingai negu kai kas galvoja: straipsnį rašiau ne pats ir darbus parinkau ne pats.)
Kaip žinome Dievas nemėgsta drungnų žmonių… normalių teisiųjų. Kad ir koks menkas bebūčiau, aš t.p. manau, kad aršiose diskusijose gali gimti tiesa, ir atviras priešas vertingesnis už pasyvų draugą. Tai gi dar kartą ačiū visiems rašiusiems, skaičiusiems ir turintiems savo nuomone!
Ohoho, kiek daug nepatenkintų-nepasitenkinusių Ričardo Miluko menų retrospektyva… Iš tuščio į kiaurą papilstyt, ar čia menas ar ne menas, visi mes sugebame, o ypač tuomet, kai pasitaiko proga pasidrabstyti purvais kieno nors atžvilgiu, ima ir atsivera Pandoros skrynia. Iš savo varpinės pasakysiu, kad tokia sąvoka kaip “menininko individualizmas” apskritai yra nediskuotina, kiekviena kūryba yra individuali, tik klausimas, ar ji – individuali ir nepakartojama. Ričardą Miluką gerbiu kaip tapytoją ir menininką už didvyriškai drąsią poziciją, už nebijojimą pateikti produktą lietuviškai neįprastomis formomis, laviruojant ant ribos “estetiška/nelabai estetiška”, už ryškų savitumo braižą, galų gale už žodžio neieškojimą kišenėje. Vat iš to ir kyla aiškus suvokimas, kad pakartoti/atkartoti šio menininko tapybinius/kūrybinius absoliutus net nekyla ranka, tad genialumo apraiškos esti savaime apčiuopiamos.
ogho..
kiek asmeniskumu..kiek asmenybiu..kiek astrios kritikos..kiek “vertingai” istartu zodziu….
visai kaip smelio dezej susipykus..
na bent jau i istorija pazvelgus: kiek daug iskilusiu garsiausiu pavardziu tuomet buvo vertinamos labai dviprasmiskai: visuomenes nepasitenkinimai,engimai,nepripazinimai,kritika..
bet visgi..tie kurie nesustojo, kurie negalejo sustoti..juk jie dauguma dabar vertingiausi..
o beto juk neretai ir vienas laikotarpis keisdavo kita, kaip nepasitenkinimas ankstesniuoju menu..is to nemazai grozio isaugo musu pasaulely..
o visada liks kritikuojanciu..visada liks kritikuojanciu dideliu asmenybiu taip ir nesukurianciu nieko vertingesnio..
FIZIKINIS DĖSNIS – “niekas iš niekur netasiranda ir niekur nedingsta” – idėjos taip pat. Įkvėpimo nepakanka norint kažkuo būti…
ASMENIŠKUMAI… kartą pažiūrėjau “Desperado” (po to žiūrėjau dar mažiausiai 3 kartus)… Įkvėpimo pagauta išmokau ispaniškai, padariau filme skambėjusios dainos vertimą, nusipirkau gitarą, išmokau pagrindinius akordus… ir vis dėl to nesu muzikantė…
REIKIA SUKRĖTIMO. Reikia represijų, kad atsirastų “Dievų miškas”, reikia emigruoti, kad nesigėdytum ištart “Lietuva brangi”, rekia išsiskyrimo, kad atrastum poetą savyje. R.M. užteko pervažiuotos katės, kad žavius vaikystės žaislus pakeistų “neskanus” įvairia forma ir technika perteiktas vaizdelis…
GERBĖJAMS: Prieš kelias minutes kalbėjau su R.M. Palaikymo komanda galite lengviau atsikvėpti – jis vis dar tiki legendomis, tamsius, statiškus potėpius tuoj tuoj pakeis gaivūs ir purūs obelų žiedlapiai…
MENO TERAPIJA veikia! – pasakytų psicholohai. O ką sukrėtė straipsnis, pamatyti darbai ar perskaityti komentarai nusiraminkit, atsiduokit kūrybai ir gyvenimas taps gražesnis!
Nesu meno žinovė ir įkritau į šią “duobę” visai atsitiktinai ,bet gerokai nustebau. Tikėjausi rasti kažką tokio pakylėto, nerealaus, meniško…maniau, kad čia turėtų sklandyti nepaprasta aura ir žmonės turėtų būti gal truputį “kitokie”. Juk čia lyg ir meno pasaulėlis… O pasirodo ,paskaičius dalį komentarų,galima pagalvoti ,jog pakliuvai į kokį primityvų skelbiu.lt . Ten daug tokių, neturinčių kur pasireikšt, komentuoja.Ir nesvarbu ką ,ar apie ką . Svarbu pasikolioti.Nesuprantu kaip galima ginčytis menas čia ar ne menas. Menas visur, kad ir kas tai bebūtų. Tik kiekvienas jį matom ir suprantam kitaip. Menas yra vaiko piešinys, savotiškas menas netgi nesutvarkytas kambarys,menas-tušinuku nupiešta širdelė prisipažystant meilėj, menas-ryte apšarmojęs langas, menas -nuoširdi šypsena, galų gale menas yra mokėti bendrauti be pagiežos ir šaipymosi, menas yra visur, svarbu ,kad tai būtų nuoširdu.Menas tai ne matematikos formulės kurių negalima nuginčyti. Tiesiog matant kažkieno darbą neįmanoma ,manau, įvertinti jo balu. Tai,kaip ir kažkas sakė, arba patinka arba ne. Tobulėjimui ribų nėra, ir neklysta tik tas, kas nieko nedaro. Daug garsių menininkų buvo pripažinti tik po mirties,o visą gyvenimą turėjo kovoti už išlikimą. Ir gal būt tik todėl ,kad kažkas apsiėmė sau atsakomybę peikti arba girti. Na kodėl taip lengva pakirpinėti kitiems sparnus… Gal ir nenusimanau aš nieko apie meną iš didžiosios raidės, ir negaliu objektyviai įvertinti matytų darbų, tačiau galiu pasakyti savo nuomonę (ir ji tik mano) , darbai įvairūs, skirtingi.Prie kai kurių norisi stabtelt ir įsigilint ką tuo norėta pasakyti,kiti lengvi, tiesiog šilti ir to pakanka. Ir net gi tas ratas ,kuris kažkam užkliuvo, prašosi dėmesio. Pabandykit tai atkartot, manau nepavyks,nes tik tada buvo ta nuotaika,tik tada buvo ta mintis, ir tik tada gavosi taip kaip gavosi. Manau visi darbai verti PAGARBOS, patinka jie ar ne. Ir niekas nesako ,kad tai ką parodė menininkas ,jau yra jo tobulumo viršūnė. Tai tik etapas siekiant tobulumo. Labai įdomu stebėti kaip keičiasi laikas nuo laiko darbai, darbų temos, kokybė ir t.t. Tai tarsi laiptai kuriais kopiama aukštyn, pakopa po pakopos.Kaip galima pasiekti viršūnę neturint laiptų ? Todėl manau kad kiekvienas etapas yra savotiškai vertingas, įdomus ir reikšmingas. Į kiekvieną darbą įdėta dalelė širdies. Džiugu, kad yra žmonių norinčių dalintis savo širdimi su pasauliu. Galiu palinkėti tiktai sėkmės. “Pamatai” yra ,belieka toliau statyti savo pilį. O kokia ji bus, priklauso nuo pačio…
Oi,man tai labai patinka.tapyba,puiki;]
Oi,man tai labai patinka.tapyba, mintys puiku;]