
Tiana Markova-Gold patraukė mane savo asmenišku priėjimu prie fotografuojamo objekto, kuris jos nuotraukose per savotiškai jaukų pateikimą pavirsta senu pažįstamu, arba tiesiog žmogumi, kuris nėra toks jau atitolęs nuo tavęs, nesvarbu koks atstumas ar socialinė praraja jus skirtų. Lieka tik svarbiausia, kas yra žmoguje, jo asmenybė. T.Markovos-Gold vienintelė nuotrauka gali papasakoti daugiau negu visa autobiografija.

Pirmoji “istorija”, kuri ir paskatino labiau pasidomėti šia autore vadinasi tiesiog “Jenna”. Tai foto pasakojimas apie aukštosios klasės prostitutę, tačiau ne toks kokius esu įpratęs girdėti ir matyti. Jame nesistengiama išryškinti nelaimingos savo kūną už pinigus parduodančios moters juodos kasdienybės. Iš tiesų viskas priešingai apgaubta vidinės ramybės ir pasididžiavimo savo profesija aura.

“Išsipakavimas Majamio hotelyje ~ Aš nekantravau nusimesti savo rūbus ir vaikštinėti nuoga! Nekenčiu žiemos beveik labiau už viską.” – Jenna
Nuotraukas stipriai praturtina trumpos citatos iš Jennos pamastymų ir gyvenimo prisiminimų. Toks ciklo pristatymas ir pačių nuotraukų rakursai bei kadravimas tarsi paverčia žiūrovą puodeliu arbatos ant stalo gulinčiu tušinuku ar blausiai šviečiančia ir šeimininkę iš viršaus stebinčia lempute. Toks daiktiškas matymo kampas mus tiesiog patalpina į veikėjos gyvenimą, mes neišvengiamai tampame jos intymiausių gyvenimo momentų liudininkais.

Manau kiekvienas esame nors kartą pagalvoję kaip būtų įdomu nors trumpam tapti nepastebimu ir slapčia nors viena akimi pamatyti visiškai atsipalaidavusio su savimi likusio žmogaus gyvenimą, be apsimestinės kasdienės kaukės, skirtos draugams, priešams netgi pačiam artimiausiam žmogui. Stebėtina kokiu būdu T. Markovai-Gold pavyksta taip gerai susibendrauti su savo modeliais ir perteikti jų susikaustymo nepaliestus gyvenimus.

Per savo dar visai trumpą gyvenimą T.Markova-Gold aplankė labai daug kraštų pradedant nuo pietų ir pietryčių azijos, vidurio rytų iki Europos, Karibų ar netgi Afrikos. Toks jaunos mergaitės gyvenimo būdas praplėtė akiratį ir be to paskatino kažkokiu būdų įamžinti visa tai. Taip T.Markova-Gold pradėjo fotografuoti, tiesiog savo kelionių albumui. Tačiau vėlgi pripažinimas atėjo per pažįstamus. Viena fotografės draugė dirbanti žurnale, susižavėjo merginos kelionių nuotraukomis ir išpublikavo jas. Praėjusių metų gegužės mėnesį autorė buvo apdovanota New York’o fotografijos festivalyje “The best student book” nominacijoje.

Moterys tai pagrindiniai T.Markovos-Gold nuotraukų personažai. Dar viena iš emociškai stiprių jos serijų, tai New York’o prostitučių gyvenimo akimirkos. Drąsi mergina viena klaidžiojo po tamsius ir pavojingus miesto rajonus, kalbino ten dirbančias merginas taip suartėdama su jomis, po ilgo laiko pastarosios įsileisdavo ją į savo aplinką ir gyvenimus. Manau tai puikus įrodymas, jog fotografas turi turėti netik gerą akį, bet ir charizmatišką ir nuoširdžią asmenybę, tam kad modelis pasitikėtų juo ir atskleistų savo vidų.





Daugiau autorės darbų galite rasti čia.



Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 


















Komentarai (3)
neblogai, tikrai neblogai
Geras, ant kiek fotografė buvo įsiliejusi į “mergaičių” pasaulį http://www.tianamarkova.com/im.....t00014.jpg
man labai patiko….