Seniai žinoma, kad išsivystymui iki protingo asmens lygio yra reikalinga pradėti tobulėjimą dar nuo ankstyvosios stadijos – smulkiausiųjų šaknelių. Taip ir su kinematografija – nuo pirmųjų sekundžių iki meistriško pilnametražio. Šiuo atveju puikią dirvą tam jau penktus metus ruošia trumpųjų filmų festivalis „Pravda viena minutė”, prijaukinantis kylančius režisūros talentus ir atstojantis kinematografinę motiną tiems, kurie pirmą kartą laiko filmuojantį prietaisą rankoje. Vasario 26-ą dieną vykusioje išankstinėje programos peržiūroje ir spaudos konferencijoje turėjau gerą galimybę susipažinti su festivaliu iš arčiau. Kas įdomaus šiemet?

O šių metų festivalio derlius itin gausus. Gauta beveik 500 minučių iš įvairiausių Lietuvos ir emigracijos kampelių, iš kurių atrinktas geriausiųjų penkiasdešimtukas. Tikrai yra kuo pasimėgauti, vien kalbant apie kiekį. Neapsieita ir be naujovių. Filmų programa suskirstyta į tris dalis: konkursinę programą, mobiliaisiais telefonais filmuotus filmukus ir nekonkursinę programą, kuriai filmus kūrė profesionalai.

Nuotraukoje iš kairės: Nokia Lietuva generalinis direktorius Simonas Skupas, animatorius Antanas Skučas, kino kritikas ir komisijos narys Skirmantas Valiulis, “Pravda” vyr. redaktorius Kristupas Sabolius

Kaip teigė žurnalo „Pravda” vyr. redaktorius Kristupas Sabolius po išankstinės peržiūros, filmukai buvo atrinkti balsuojant komisijai ir vadovaujantis kokybiniais kriterijais, tarp kurių, ko gero, svarbiausia yra idėja. Stengtasi parinkti įdomiausius įvairių žanrų kūrinius, tarp kurių galima aptikti tiek komedijos, tiek dramos apraiškų. O animacijos mėgėjai turėtų ypač džiaugtis – tokių trumpametražių gausa šiemet itin ryški. Dar nustebino vienas nebyliojo kino filmukas „Kas pietums?”, vaizdiniais nukeliantis atgal į praeitį. Senasis kinas gyvas!

Tematika taip pat įvairuojanti, bent jau mane ypač džiugino subtilus pasityčiojimas iš žodžio „krizė” operiniu balsu („kas mus apgins, baisu!”), samdymas rusų saugumui TV parduotuvių, paprastai siūlančių keptuves ar masažuoklius, stilistika, profesionali Antano Skučo animacija ir taiklūs nuolatinio festivalio dalyvio bei nugalėtojo Tado Vidmanto trumpametražiai. Žinoma, komedija užima stiprias ir sunkiai išjudinamas pozicijas, tačiau tai netrukdo rastis groteskiškiems siaubo filmukams – tą įrodo istorija apie asmenį, pavalgiusį neplautų obuolių ir sulaukusį žiaurios pasekmės – voliojimosi ant vonios kambario grindų su, švelniau tariant, visais ganėtinai šlykščiais blogos savijautos elementais.

„Svarbiausia – laisvumas. Pati priemonė skatina tai daryti”, per spaudos konferenciją teigė kino kritikas ir „Pravda viena minutė” komisijos narys Skirmantas Valiulis. – Kartais ir su trumpu galima patirti malonumą.” Taigi taip, trumpumas dar nereiškia prastumo arba „Ne visada ilgas yra geriausias”. Manau, kad „Pravda viena minutė” tą kuo puikiausiai įrodo, juk talentingų ir kuriančių tikrai yra pilni klodai. Festivalio rengėjai kolaboracijoje su Nokia Lietuva žada dar didesnį idėjinį bei techninį tobulėjimą, kurio teigiami aspektai jau matomi šiais metais. Anot Kristupo Saboliaus, „Filmai truputį gerėja.” Žinant, kad tai vienas įdomesnių įvykių Lietuvos kūrybinėje erdvėje, verta prisiminti, jog didžioji trumpametražių filmų premjera ir nugalėtojų paskelbimas – jau kovo 5-ąją dieną. Čia pat ir saulė spės patekėti-nusileisti per vieną vienintelę minutę atskrendant į Vilnių.