R. Rauschenberg, “Be pavadinimo”, 1955
Šiandien gavau malonumą vėl prisiminti pop-art’o judėjimą ir atstovus. Dar kartą privertęs nusišypsoti gėjaus Andy Warhol ekscentriškumas ir ironija, paskatino pasidomėti ir kitais menininkais bei paties tiek dažnai diskutuotino judėjimo esme. Paskaitinėjusi straipsnių užsienio kalbomis bei enciklopedinių apibūdinimų ir išklausiusi keleto interviu, labai nustebau sustojusi prie 2008 metų kovo mėnesio “Miesto IQ”. Straipsnio autorė Donata Kiaunytė teigia, jog pop art’as – neturinti stiliaus meno kryptis. Labai norėčiau paprieštarauti šiam teiginiui, kuris tikrai sumenkino meno rūšį, garsią vien jau dėl to, kad perkėlė visų laikų meno sostinę Paryžių į New York’ą.
“Kuo ilgiau galvoju, tuo aiškiau suvokiu, kad tokio dalyko kaip tipiniai pop-art’o bruožai apskritai nėra. Stiliaus sąvoka pop art’o mene neegzistuoja, tai – tuščia erdvė. Nesuklysiu sakydama, kad tai neturinti stiliaus meno kryptis.” – “Miesto IQ” straipsnio “POP ART” autorė Donata Kiaunytė.
“Stilius – veiklos maniera, tam tikrų būdingų ypatumų rinkinys, pagal kurį galima atpažinti;
Stilius – meno kūrinio arba kokios nors kūrinių visumos formos, jutiminės išraiškos savitumas.” – “Tarptautinių Žodžių Žodynas”.
R. Rauschenberg “Bicycle”
Taigi, anot Donatos Kiaunytės, pop art’as neturi tam tikrų būdingų ir išskirtinių ypatumų, pagal kuriuos galėtume atpažinti šį stilių, o pagal antrą apibrėžimą – išvada, jog ši meno rūšis neturi ir jutiminės išraiškos savitumo… Reikėtų suprasti, jog jūs ar aš negalėtume atpažinti pop art’o kūrinio, jei tiksliai nežinotume istorijos ar nebūtume nusipelnę menotyrininkai, kurie, turbūt, anot autorės, daug metų mokėsi pop art’o atstovų pavardes mintinai. Nesuprantu, kaip galima buvo padaryti tokią įžangą prieš pradedant pristatinėti tokius kūrėjus kaip Andy Warhol, Ray Lichtenštein, J. Dine ir kitus…
Nežinau, kaip dėl egiptiečių meno bruožų ar impresionistinės kūrybos, bet, manau, tarkim pop art’o atstovo Andy Warhol trafaretus su Merlin Monro puikiai žinotų net kas antras paauglys, kuris paklaustas jums dar ir pasakytų, jog šiems trafaretams būdingos ryškios spalvos ir pasikartojantys vaizdai. Na, bet užteks apie A. Warhol, kurį daugelis turbūt ir taip pažįsta, šį kartą aš pristatysiu kitą taip pat labai garsų pop art’o atstovą – Robert Rauschenberg. Visos straipsnyje naudojamos iliustracijos yra asmeninė menininko kūryba.
R. Rauschenberg “Gospel Yodel”, 1984
Robert Rauschenberg į pop art’o sceną įžengė ne iš karto. Ankstyviausi menininko kūrybos vaisiai priskiriami abstrakčiajam ekspresionizmui. Pirmieji bandymai kurti neatnešė didelės sėkmes, o tikrasis pripažinimas prasidėjo nuo 1950-ųjų metų, kai R. Rauchenberg nustebino publiką keistomis ir ekstravagantiškomis parodomis – “Baltieji Paveikslai” ir “Juodieji Paveikslai”. “Baltieji Paveikslai” paroda pristatė eilę galerijoje iškabintų kūrinių iš kurių visi turėjo tiesiog baltą pagrindą ir nieko daugiau, atitinkamai “Juodieji Paveikslai” parodoje dominavo vienspalviai juodos spalvos kūriniai.
Fragmentas iš parodos “Baltieji Paveikslai”
Dar vienas juoką keliantis incidentas įvyko, kai menininkas specialiai, primygtinai prašydamas gavo žinomo to meto ekspresyvaus abstrakcionizmo tapybos atstovo Willem de Kooning sukurtą paveikslą ir tiesiog jį ištrynė, o vėliau eksponavo pavadinęs “Erased de Kooning” (ištrintas Kooning).
Taigi, kokie gi yra tie pop art’o stiliaus ir savitumo ypatumai? Idėjiniu požiūriu – ši meno rūšis pirmoji taip atvirai pradėjo nagrinėti vartotojišką visuomenę ir jos banalumą. Šio judėjimo atstovai savo kūryboje dažniausiai tą visuomenę išjuokė, kritikavo ir menkino, nors taip sakyti nebūtų visiškai tikslu, kadangi tokias išvadas padarė kritikai ir menotyrininkai, tyrinėdami simbolių reikšmę. Patys menininkai dažniausiai neanalizuodavo savo kūrybos, o pavyzdžiui A. Warhol kritikui net neduodavo galimybės pražioti burnos, sakydamas “Ne, ne čia nėra jokių reikšmių – tai paprasčiausi paveiksliukai, aš nieko nenorėjau pavaizduoti, jie visiškai tušti”.
Visgi, galima suprasti, jog tai tiesiog ironijos forma, siejanti daugybę pop art’o atstovų. Na, o stilių ir bruožus visų pirma parodo kūrinyje naudojami teminiai simboliai – daugiavartotojiškos visuomenės stabų nuotraukos, dievinamų įžymybių atvaizdai, masinės produkcijos logotipai ir ženklai, garbinamos politikos plakatai, reklamų ir karščiausios mados tendencijų atributika ir t.t.
R. Rauschenberg “Retroactive I”, 1964
Vienintelis bruožas, kurio tikrai neturėjo pop art’as buvo visiems menininkams bendra technika. Galbūt “Miesto IQ” žurnalistė būtent tai ir norėjo pasakyti, tačiau išsireiškė netiksliais žodžiais. Taip, būtent bendros technikos čia ir nebuvo – vyravo milžiniška įvairovė, apimanti ir plokščiaspaudę grafiką (litografija, ofsetas, fototipija, albertipija ir šilkografija), ir tapybą, ir koliažą, ir visas kitas technikas, kurios tik šaudavo menininkui į galvą.
Labai įdomi yra jau minėto R. Rauschenberg raiškos forma – užbaigęs savo pajuokų su baltais ir juodais paveikslais ir trintukų ciklą, menininkas atrado save koliažo technikoje. Jis vaikščiodavo gatvėmis, rinkdavo visokius mažmožius ir šiukšles, kurias taip mėgstame visur palikinėti, parsinešdavo visą turtą į savo dirbtuves ir čia juos prikeldavo antram gyvenimui. Jo koliažuose galima pastebėti trafaretų antspaudų, nuotraukų, tapybos bei piešimo pažaidimų ir netgi nuzulintų senų laikraščių skiaučių, kurios it veidrodis užfiksuoja gyvenimo akimirkas kūrinyje. Menininkas kūrė nuo 1950 iki šių dienų, deja mirė 2008 metais, sulaukęs 82 metų.
Taigi, darau išvadą, jog pop art’as turi savitą stilių ir bruožus. O mums visiems linkiu būti akylais ir visada tikrinti informacijos tikslumą. Juk dabar Lietuvoje liko vos keletas leidinių, kurie kalba apie meną ar kultūrą. Ir taip mažas gretas neseniai paliko subankrutavęs žurnalas “Istorijos”. Likę leidiniai turi mums vis didesnę įtaką – mes pasitikime jų siūlomais renginiais, klausomės aprašomos muzikos, žiūrime puslapiuose giriamus filmus ir tikime pateikiama informacija, nors dažnai net nežinome, kas tie rašytojai, koks jų išsilavinimas ar kokiais šaltiniais jie naudojasi, kurdami tą informaciją mums…
Manau, niekas nepaprieštaraus, jog žiniasklaida tikrai daro didelę įtaką, o toks mažas pasirinkimas, kokį turime šiandien daro mus vis labiau paveikiamais ir net stereotipiškais. Taigi, jei pastebite kažką panašaus ką visai netyčia pastebėjau aš, būtinai praneškite, diskutuosime, vertinsime ir mąstysime. Lauksime naujienų ir kritikos.
R. Rauschenberg “Tracer”, 1963
R. Rauschenberg “Brace”, 1962
R. Rauschenberg “Canyon”, 1959
R. Rauschenberg “Estate”, 1963
R. Rauschenberg “Harbor”, 1964
R. Rauschenberg “Monogram, 1955. Pop art’ui nesvetima ir skulptūra
Komentarai (31)
Jei esam kritiški, pabūkim ir savikritiški :) Tai kokie anot jūsų tie POP meno stiliaus bruožai? Masinės kultūros ženklų naudojimas? Ar kubizmo bruožai tai butelių vaizdavimas, o impresionizmo gamtos tapymas? Vartotojiškos visuomenės kritika? Ar norit įtikinti, kad Warholo ar Rauschenbergo darbuose yra kas nors kritiško vartotojiškos visuomenės atžvilgiu? Jei pop meną galima pavadinti kritišku, tai tik tuo požiūriu, kad jis tiesiog atmetė bet kokias ikimasinės kultūros vertybes, t. y. jeigu ko nors atmetimą vadinsime to ko nors kritikavimą. Mano manymu, pop menas ir buvo būtent tos visuomenės, kurią anot jūsų jis kritikavo, menas. Warholas dievino vartotojišką kultūrą, jis buvo ta kultūra, sakyti, kad tai tik ironija, būtų niekuom nepagrystas jo požiūrio atmetimas. Warholas sakė – verslas yra didžiausias menas, Rauschenbergas – kad tai ką jis daro nėra menas. Yra daug tokių pasisakymų, bet kuom remiantis galima juos traktuoti kaip ironiškus?
O dėl stiliaus, tai gal pop meno stilius ir yra stiliaus ir prasmės nebuvimas?
Pagal ką siūlot tikrinti informacijos tikslumą? Pagal vadovėlius? O kas patikrins jos tikslumą tuose vadovėliuose? Įpač, kai ir juose apstu skirtingų nuomonių.
Ačiū už išsakytą nuomonę.
Na, kokie simboliai aš jau atsakiau straipsnyje, nenorėčiau vėl kartotis. Mes čia galime žaisti tais žodžiais, tačiau geriau pažiūrėkime į faktus. Jūs ten prirašėte apie impresionizmą ir kubizmą, taigi:
Impresionizmas – Europos meno kryptis; būdinga subjektyvus, jausminis pasaulio suvokimas, trumpalaikių neesminių tikrovės momentų vaizdavimas, spalvos, garso, žodžių niuansų akcentavimas.
Kubizmas – Europos šalių modernistinės dailės kryptis; būdinga struktūrinis tikrovės suvokimas, geometrizuotos formos, dekoratyvumas.
Popmenas – Anglijoje ir Amerikoje tuo pačiu metu atsiradusi dailės srovė, pagr. tema laikanti vartotojiškos epochos kasdienybę. Ne tik kasdienius daiktus, reiškinius, bet ir vidut. miesčionio žmogiškuosius stabus, nepaprastai išdidinto formato, dažnai ryškiai išmargintus, dailininkai kilsteli virš įprastinės daiktiškos aplinkos ir tuo juos įprasmina. Adekvačiai atkurdamas šiuolaik. civilizacijos būseną, popmenas kritikavo tiek dvasiniu, tiek material. vartotojiškumu užsikrėtusios visuomenės egzistenciją.
Stiliaus sąvoka apibūdinau straipsnio pradžioje.
Šaltiniai: “Tarptautinių Žodžių Žodynas” ir “Universalus Meno Žodynas”. Manau šie šaltiniai atsako į jūsų esmines pastabas, kitų nelabai norėčiau plėtoti, nes tai jūsų interpretacija, kuri yra lygiai tiek pat teisinga, kaip ir manosios interpretacijos. Tačiau ne visur galima interpretuoti.
Ar manote, jog aš kritikuosiu oficialaus leidinio turinį, jei nebūsiu iš tiesų pasigilinusi ir tuo tikra? Tikrai ne.
Ir dar, netgi atmetęs visas sąvokas, paprasčiausiai pagalvokite logiškai: Ar galėtų kažkoks judėjimas būti priskirtas atskirai meno rūšiai, minimai kiekviename vadovėlyje, jeigu jis net neturėtų sau būdingo stiliaus?
O kokie tie stiliaus bruožai, jūsų minimi ar mano, ar vadovėlio – jie tik įrodo, jog Pop menas turi stilių – tik tiek aš ir tenorėjau pasakyti savo straipsnyje. O ginčytis jau kuris stilius esminis, būdingas ar ne – tai tik interpretacijos, kurios priklauso nuo žiūrėjimo ir supratimo kampo :]
Ačiū už atsakymą,
šiaip sunkoka diskutuoti su žodynu :)
Jeigu tai: “Ar galėtų kažkoks judėjimas būti priskirtas atskirai meno rūšiai, minimai kiekviename vadovėlyje, jeigu jis net neturėtų sau būdingo stiliaus?” buvo neretorinis klausimas, aš galiu atsakyti – taip galėtų, vadovėlyje viskas galima, ar meno rūšys egzistuoja ne tik vadovėlyje? (na gerai kai kurios :)) Ar jum abejonės baigiasi, kai randat tiesą parašytą žodyne? Parašymas, kas pagal žodyną yra stilius ir kas pagal žodyną popartas, tiesiog dviejų žodyno savokų sugretinimas. O kaip yra iš tikrūjų? Tai tik interpretacijos? Bet kažkokiu mistiniu būdu interpretacija patekusi žodynan tampa nebeinterpretacija? Žinoma, nenoriu abskritai paneigti termino popartas, tiesiog manau, kad tai susitarimo reikalas, nemanau, kad atsirastų nors vienas normalus menotirinikas, kuris vienoj pastraipoj iki galo ir nenuginčijamai išdėstytų kas yra popartas. Jeigu kas nors pabando giliau pažiūrėti į kokį nors reiškinį, nereikia sakyti, kad tai ne tiesa vien dėl to, kad tai neatitinka supaprastinančios žodyno sąvokos.
Man asmeniškai visada įdomiau, ką manote jūs, nei tai kas parašyta žodyne :) pvz. ar manote, kad pateiktas apibrėžimas atitinka Rauschenbergo darbų esmę? Arba ar Warholo ir Rauschenbergo darbai yra to paties stiliaus?
Ir jei leisit dar :) dėl to kritikavimo:
“popmenas kritikavo tiek dvasiniu, tiek material. vartotojiškumu užsikrėtusios visuomenės egzistenciją.” kaip jis tai darė?:
“Adekvačiai atkurdamas šiuolaik. civilizacijos būseną” ar galima sakyti, kad adekvatus atkūrimas yra kritika? Ar tai, kad egiptietis adekvačiai atkurs savo pasaulį reiškia, kad jis jį kritikuoja egipto menu? Ar toks apibrėžimas tada netinka bet kokiai meno krypčiai? o gal jis yra tiesiog nieko nepasakantis?
Taigi, apibrėžime tikrai nereikia išdėstyti visko, kas yra pop art’as, apibrėžime pasakoma tik pagrindiniai būdingi bruožai, kuo skiriasi nuo kitų meno rūšių, juk reikia kažkaip orientuotis. Mūsų atveju man užteko apibrėžimu įrodyti, jog pop art’as turi savo stilių.
Matote, kilus neaiškumams mano tekste, jūs galite manęs klausti, diskutuoti, netgi pataisyti mane, o kaip su mūsų masiniais leidiniais? Ar galime mes juos pataisyti, pareikšti savo nuomonę?
Dėl klausimų man ir mano požiūrio į pop art’ą ir R. R. Rauschenberg kūrybą, džiaugiuosi, jog sudominau, bet manau šitiems klausimams atsakyti prireiktų atskiro straipsnio arba bent jau daug puodelių arbatos :]
Interpretacijos, be abejo, visada yra labai įdomu, tačiau paimkime pavyzdį: apie tai, ar Lietuva civilizuotas kraštas galime su jumis ginčytis ir diskutuoti be galo. Tačiau visų pirma turbūt turėtume sutarti, jog faktas, kad Lietuva išvis yra valstybė yra teisingas?
Lygiai tas pat ir su pop art’u, jei mes diskutuojame apie jo stilių ir išraiškos priemones, tai visų pirma turėtume sutarti, jog jos išvis egzistuoja, kitaip interpretacijos ir diskusija tiesiog netektų prasmės.
Dėl apibrėžimo sutinku, tai tik orientacinio bobūdžio pastabos, bet kam nors įrodyti jo manau neužtenka.
Dėl masinių leidinių – apsvarstyti galima ne būtinai su autoriumi, galima daryti taip kaip tai darote jūs, rašyti savo straipsnį (sveikinu tokią iniciatyvą, nors šiuo atveju būčiau linkęs pritarti ano straipsnio autorei :))
Dėl poparto ir rauschenbergo – sutinku.
Na o dėl diskusijos tvarkos nesutinku :) Be abejo popartas egzistuoja, taip kaip ir Lietuva egzistuoja, taip kaip ir žmogus egzistuoja, taip kaip ir geometrija egzistuoja tų dalykų nėra bandoma nuneigti, bet tam, kad apie tuos dalykus diskutuoti nereikia iš pradžių susigalvoti kas jie yra, o po to bandyti pritempti iki to diskusiją. Atvirkščiai, diskusija tam ir kyla, kad išsiaiškinti ar popartas tai tik tuščia savoka, jei ne ar tai menas, jei menas ar jam būdingas kažkoks stilius, jei ne stilius, tai kas tada jam būdinga ir t.t.
Pagal jūsų logiką išeina, kad galima klausti ar Lietuva yra civilizuotas kraštas, bet jokiu būdu negalima klausti kas yra Lietuva?
Diskusijos eigoj gali paaiškėti pvz., kad popartas neegzistuoja, tada taip, toliau bet kokia diskusija apie jo stilių beprasmė, bet visų pirma reikia iki to prieiti.
Tipo dabar reikia nebepirkti “Miesto IQ” dėl to, kad autorė išreiškė savo nuomonę?….prajuokinot su savo formalizmu, gi straipsnis, o manau ir žurnalas skirtas ne visai kvailiems žmonėms, kurie atskiria grūdus nuo pelų, juk tai net nebuvo klaida,o veikiau pasvarstymas.
Taip ir nesupratau, kam čia ta detalių hiperbolizacija. Beje pats postas, kaip visada įdomus ir naudingas…
Ne jokiu būdu nesakau, kad nepirktumėte “Miesto IQ”, nekritikavau viso leidinio, ten būna tikrai įdomių straipsnių ir naujienų. Tiesiog būkite atidesni skaitydami, o pastebėję tokius dalykus dalinkitės, tai pagrindinis kelias tobulėti. Pati pavartau kiekvieną “Miesto IQ” numerį, nors iš tiesų labiau vertinu “Centrą” :]
Pilnai sutinku dėl žiniasklaidos (kas buvo paminėta straipsny)!
Rauschenberg:
“I work in the gap between art and life.”
“Screwing things up is a virtue,” he said when he was 74. “Being correct is never the point. I have an almost fanatically correct assistant, and by the time she re-spells my words and corrects my punctuation, I can’t read what I wrote. Being right can stop all the momentum of a very interesting idea.”
man, asmeniskai Rauschenbergas – butent nerealus tuo, kad stengesi paneigti menininko priklausyma vienam konkreciam stiliui ir raishkos formai, – daugialypis kurejas – tapytojas, fotografas, choreografas, perfomancu atlikejas, scenorafas, grafikos dizaineris…, vienas pirmuju pradejo kvestionuoti ir trinti ribas tarp skirtingu meno sriciu (aisku nepamirskim DADA itakos). Viena paskutiniu jo parodu, 2007 m. pompidou centre exponavo jo Combines perioda (laikoma vienu idomiausiu ir enigmatiskiausiu), pasizyminti kuriniu hibridishkumu – koliazh/peinture/sculpture/assamblage mixavimu)
Jis ir vieno reiksmingiausiu 60-uju meno judejimo E.A.T. (Experiments in Art & Technology ) bendrakurejas. jei tureciau laiko masina – pirmu atveju kelciausi i “the 9 evenings” Cage’o + Rauschenberg’o & co perfomancus.
tad jei pop art’as turi rauschenberga, bijau kad reuschenbergas jo ne…
…..
nykstys aukstyn uz naudojamu iliustarciju pavadinimus!
R.R. once again: “to see beyond what others have decided should be the limits of art.” – tegyvuoja besitrinancios ribos, kategorijos ir stalciai!!!
p.s. tai buvo buvo jis ironishkas ar ne ?
na, manau, kad tai ką pacitavai tėra tik pop menui būdinga Rauschenbergo ironija, tai tik įrodo, kad Rauschenbergas tiesiog popart stiliaus menininkas :))
per žioplumą visai pamiršau pasakyti, kad straipsnį vertinu ir jo atrorę palaikau. čia be ironijos :)
as aisku ironiskai klausiau ar jis buvo ironiskas…bet tai ka jau cia ;]
man sios diskusijos primena mokyklos laikus, kai reikedavo irodineti visokias pitagoro teoremas ir budavo tokia fraze “/…/ o tai ir reikejo irodyti.”
as nematau prasmes nieko irodineti, man tik apmaudu, jog sis daugialypis menininkas, kuris saves neapisbreze konkreciu meniniu judejimui ( kartojuosi) pristatomas popart’o dezuteje.
sis akmuo ne i autores rasinio darza, sis akmuo i apskritai mass media darza.
Palyginkime dvi staripsniu antrastes:
NY times (art &design) :
“Robert Rauschenberg, American Artist, Dies at 82 ” visame straipsnyje ne karto (!) nepaminimas zodis “popart” – primenu, snekama apie Robkes gyvenima ir kuryba
ir TimesOnline antraste:
“Robert Rauschenberg, American pop art rebel, dies at 82″ …
klausimas vertas milinono tasku :
kaip imanoma atsirinkti kritishku poziuriu siuolaikineje ziniasklaidoje pateiktos informacijos “tiksluma” ir “netiksluma” ?
Justy – noreciau taves paklausti, tau pop art’o savoka asocijuojasi su kazkuo neigiamu? gedinga meno sritim prie kurios ne uz ka nelinketum buti priskirtam menininkui?
Taip, galbut Rauschenberg nepriskyre saves jokiai meno rusiai, o koks menininkas save prisiskyre? ir is vis ar nori menininkai buti priskirti kazkam?juk zmogus, ypac kuriantis, visada nori islikti unikalus, nepakartojamas ir vienintelis toks.
Taciau nori to ar nenori, bet kiekvienoje epochoje atsiranda budingi bruozai, nuotaika, atmosfera ir tt. aisku negali visko tiksliai tiksliai suskirstyti, visada islieka tarpdiscipliskumas, bet menininkai kaip Jasper Johns, Robert Rauschenberg,Roy Lichtenstein, Andy Warhol tarpusavyje turi daug daugiau bendru bruozu, negu kad kazkuris is ju turi su gotikos ar renesanso kurejais. ar ne?
Tu teisi sakydama, kad Raushenberg buvo labai daugialypis, bet ar kiti pop art’ui priskirti menininkai nera taip pat labai daugialypiai? Galbut tai vienas is pop art’o bruozu?
Dar vienas idomus dalykas – juk dazniausiai meno rusis suformuojama (jos pavadinimas, bruozai, priskirti menininkai) tik tada, kai ta epocha baigiasi arba tikrai subresta, kai atsiranda ja tyrinejanciu ir analizuojanciu. Paziurek i Grafiti. Mes neturim jos tiksliu apibendrinimu, turim zinoma daugybe knygu apie kurejus, apie technika ir tt. bet ar yra grafiti bruozai? taip, kai kur rasi parasyta tai su hip hopu ir vandalizmu siejama kultura.. bet tai jau nebetiesa – grafiti vis evoliucionuoja, atsiranda skirtos tam vietos, paprastas tagu paisymas begiojant nuo policijos virsta labai prie grafikos priartejusiais darbais, grafiti jau priskiriami ir lipdukai, ir plakatai, ir trafaretai, kas zino – kas bus toliau? o kada ta rusis atsiras musu zodynuose? turbut tikrai ne tada, kai kazkoks vienas is menininku save priskirs judejimui ar ne? bet greiciausiai kai atsiras zmones kurie analizuos, sistemins, fiksuos darbus ir poto leis knygas, kurios turbut irgi bus kritikuojamos, tikrinamos ir tobulinamos.
Na, o kaip vertinti teikiama informacija aisku niekas tau neatsakys, taciau svarbiausia, manau, yra ne tiek tas klaidu ieskojimas, bet tiesiog platus akiratis, domejimasis butent skirtingais saltiniais, tuomet savaime tobulesi ir jau pamacius tikrai nesamone, pasakysi, jog tai nesamone. dar yra ir kiti kriterijai – pvz pavardes. galima dometis straipsni rasanciu zmogumi, jo paziuromis, kiekvienas beveik jas turi ir kai jas zinai gali suprasti kur jau yra tik jo nuomone, kuri yra tiesiog izvalga tau pamastyti, o kur yra pateikta tiksli informacija, kadangi daznai ji gali buti netiksli, ypac tokioje rinkoje, kur vyrauja monopolija, o Lietuvoje taip yra beveik visose srityse.
Savo straipsnyje as tikrai nenorejau sumenkinti leidinio, tiesiog pristaciau jums labai maza savo pastaba ir paprasciausiais budais parodziau kur galetu buti jos klaida. Nepriimkite to kaip arsios kritikos – priimkite tai kaip pastebejima ir paskatinima stebeti informacijos srauta atidziau. Aciu uz komentarus visiems :)
Gintare,
man popmenas tikrai nekelia jokiu neigiamu emociju, priesingai. tai kas vyko 50ais-60ais metais (vadinamasi “pop metais”) mane netgi labai domina.
tai kad warholas, lichtenshteinas, oldenburgas & co yra aiskiai kataloguoti kaip popmenininkai, man nekelia dideliu abejoniu, bet vat rauschenbergas, is mano varpines, tiek kiek apie ji zinau ir kiek esu jo macius, man nekelia priminiu referenciju su popart’u (priesingai nei auksciau isvardinti menininkai). bet tiekto, tai mano asmenine nuomone, kam idomu tas pasikapstys giliau.
na del graffiti, tai kad ir wikipedijoj galima pasiskaityt nemazai bruozu ir apibendrinimu – jau kuri laika sreetart’as (graffiti, stickeriai, trafaretai…) exponuojamas galerijose, muziejuose ir kolekcionuojamas siuolaikinio meno kolekcionieriu.bet aisku, kaip minejote tai evoliucionuojanti sritis. tik manau, kad trafaretus darantis kurejas, suvokia kad priklauso sreetart , o ne new media art judejimui?
del pavardziu tikrinimo, – tiek kiek informacijos mes suvartojame siomis dienomis – laikrasciai, zurnalai, blogai, facebookai, hatebookai,..etc – man atrodo nerealus dalykas rasti laiko rasanciuju kompetenciju vertinimui. bet as aisku nezinau kaip fonkcionuoja kiekvienas is musu, kuris vartoja info dideliais kiekias. tiesiog nereikia buti naiviam, vystyti kritini mastyma, ir kaip minejote dometis skirtingais informacijos saltiniais.
leidinio miesto IQ nezinau, tad straipsnio neskaiciau, todel esu ganetinai nesaliska siuo atzvilgiu.
tik labai itariu (cia tik prielaida), kad straipsni inspiravo Mark Francis knyga “POP” (Phaidon leidykla)
http://www.phaidon.com/Default.....0714843636
kurios autorius, pripazintas pop meno ir kulturos expertas, teigia jog sis begalo turtingas ir kompleksiskas meno/kulturos periodas, gali buti tik is dalies apibreziamas.
Mm..nesupratau išvis, apie ką šis straipsnis…Pristatomas menininkas Robert Rauschenberg įdomus, tačiau informacijos apie jį pateikta nepakankamai. Kita straipsnio dalis kalba apie pop meną, jo bendrumo bruožus, žurnalistiką, aptariama Lietuvos leidinių problematika ir dar agituojama atidžiai rinktis, ką skaityti…Manau, norint pateikti suprantamą ir įdomų tekstą, reikėtų išryškinti vieną svarbiausią straipsnio problematiką ar temą. Daugiau konkretumo;)
Sėkmės
Ačiū už nuomonę, kitą kartą pasistengsiu labiau :)
kazkaip labai slogus komentarai.Paskaiciau ir negera pasidare. As galvojau kad sio blogo skaitytojai ne delfio komentuotoju lygio, bet deja. Kodel visi nori pasirodyti vienas uz kita protingesni? Letuviksi snobai? Uztat popmena as myliu. O kokie dabar lietuviski pop meno grandai? gal kas zino. Ar yra tokiu is viso. As tai jokiu ir nezinau neskaitant Gintaro Znamierowski ir Ramanausko megztiniu su svastikomis. pasidalinkit ziniomis.
O straipsnis saunus. aciu autorei. malonu kai raso apie tai kas man paciam miela
sveiki,
visai atsitiktinai perskaiciau si straipsni. ateityje autorei palinkeciau paart platesniu dirvonu, nei isikandus viena sakini, isplesta is konteksto, banyt si ar ta irodinet. juolab, kad tarpe ivairiu menotyrininku buna nuomoniu margumynas (galbut rasant si straipsni vertejo jomis pasidometi..) ir apskritai, nemanau, kad etiska yra viesai uzpilt pamazgu kibira ant galvos, uz issakyta poziuri. neitikino jusu irodymai apie visa jungiancia poparto STILISTIKA. (ne konteksta, ne siuzeto elementus, o butent stiliu)
“Dirvonas” buvo “paartas”, įdomumo dėlei buvo pasikonsultuota net su keletu menotyrininkų specialistų. Pamazgų kibiro niekas nepila, tai tiesiog samprotavimas ir savo nuomonės išsakymas.
Paimtas tik vienas sakinys, kadangi būtent jis yra faktas, o ne atskira nuomonė.
nuomones issakymas apie tai,kaip kazkas yra velniskai neteisus tersia ziniasklaida! todel visi vaikai bukime budrus, kad tik neuzterstu musu sviesiuju protu :> ha. pranasu epocha. visi nori kazka pranasaut. ai, vistiek va smagu, kad tokia diskusija issauke. o su kokiais menotyrininkais konsultavotes, jei ne paslaptis/
Tik nereikia tos hiperbolizacijos, juk nebuvo konstatuojamas būtent asmens neteisumo faktas. Buvo tiesiog analizuojamas stiliaus supratimas. Nežinau kuo tai teršia žiniasklaidą, bet jei Jums pasidarys lengviau, galiu pasakyti, jog mano nuomone “Miesto IQ” yra vienas sėkmingesnių leidinių Lietuvoje.
Nesijaučiu kompetetinga atskleisti pavardžių neatsiklausus, bet galiu pasakyti, jog viena iš jų buvo dailėtyrininkė šiuo metu kuruojanti bienalę.
apie “konstatuojama asmens neteisumo fakta” :
“linkiu būti akylais ir visada tikrinti informacijos tikslumą”
“tikime pateikiama informacija, nors dažnai net nežinome, kas tie rašytojai, koks jų išsilavinimas ar kokiais šaltiniais jie naudojasi, kurdami tą informaciją mums…”
“Taigi, jei pastebite kažką panašaus ką visai netyčia pastebėjau aš, būtinai praneškite”
stiliaus suvokimo analizes jusu straipsnyje neaptikau, tik zodyninius ir enciklopedinius apibrezimus. Jeigu gerai paanalizavus jusu straipsni, tai galima susidaryti ispudi, kad ne pati nesuvokiate, kas per velnias yra tas stilius, vapedama apie kritiska poziuri i visuomene ar kazin kokius teminius simbolius (????). Atsiprasau, bet ko jau ko, poparte jokios simbolikos nei su ziburiu nerasite, galbut tai apie jus kalbate galeciau pavadint ivaizdziais, bet ne daugiau.
galiu patikinti, kad kakodama kitiems ant galvos sau garbes neuzitarnausite, o spekuliuodama pazintimis ir konsultacijomis su “profesionaliais menotyrininkais”, potikekite, skambate mazu maziausiai juokingai.
Nana, donata, kokia pagieža ir nepasitenkinimas. Per tokius pasisakymus, puikiai išryškėja žmogaus išsilavinimas. Vietoj to isteriško raidžių kratinio, gal galima išgirsti pagrįstą teiginio, jog pop artas turi stilių, paneigimą? O ne “mano manymu” ir “aš taip įsivaizduoju” :] Matau esate dar viena ala dviračio išradėja, be to ir su charakterėliu :]
“Atsiprasau, bet ko jau ko, poparte jokios simbolikos nei su ziburiu nerasite, galbut tai apie jus kalbate galeciau pavadint ivaizdziais, bet ne daugiau.”
Mes čia neaptarinėjome kaip Jūs ar kas kitas ką įsivaizduoja. Paprasčiausios tiesos yra surašytos jau seniausiai, jeigu jums trūksta išsilavinimo bent jau suvokti šį faktą, tai net neverta toliau ką nors ir bekalbėti, savo pasisakymus ir “pafilosofavimus” galite palikti kitai temai :] Manau jūsų spekuliavimas savo iš oro paimtomis “žiniomis” yra kur kas juokingesnis. Jeigu žmogus nenori nusileisti iki “bobiško” akių draskymo ir “svaidymosi” kitų žmonių pavardėmis, tai manau yra brandos požymis. Galų gale iš jūsų pasisakymų galima spręsti, kad tos pavardės jums vis vien nieko nesakytų.
pavydziu jums issilavinimo, gero tono ir proto saltumo Aleksandr Pasevin. Galiu patikinti, kad iki mano prasciokisko lygio jums nusileist nebeteks:)
E nukrypot nuo temos, apie poparta psnekekim daugiau, nesipykit bl! Nera ko gincytis, kas protingesnis, kas labaiu issilavines, nes protingiausias esu as! O jus tokie protingi budami nezinote tokios elementarios tiesos. Ech studentai… Tai va, o kai manot kaip tada apibrezti Koonso kuryba, jo plieninius pripucamus lobsterius?
Ir total koshmar Pasevinai tau 23 metai….
Kovaldai, kas jums tokio siaubingo mano metuose, kad net garsiai galvot pradėjot? Dėl nukrypimo nuo temos būtent tokie komentarai ir kalti… Manau, yra skirtumas tarp normalios kritikos, kuri tikrai padeda gerinti turinį ir pagiežingų blevyzgų bei įžeidinėjimų. Dar kartą kartoju tai ką kartojau jau n kartų, neieškokite šiame tinklaraštyje to ko čia nėra, niekas čia nebando šokti aukščiau bambos. Jau koks lygis yra toks yra, bet įžeidinėjančių komentarų netoleruosim. Kaip šaukia taip ir atsiliepiam.
Apie ka mes cia is vis?
va būtent
nesigilinsiu i cia buvusias gausias diskusiju peripetijas, bet skaitant straipsni darosi akivaizdi korekturos stoka. straipsnio autore skatina atidziau kosti informacijos srautus, tai as, jos skatinama, irgi isreiksiu pastaba. aptikau ne viena prasta issireiskima, kaip pav.: ”Visos straipsnyje naudojamos iliustracijos yra asmeninė menininko kūryba”, ”menininkas atrado save koliažo technikoje.”… pati grubiausia klaida – ”ekspresyvaus abstrakcionizmo tapybos atstovo Willem de Kooning…” (juk tokio stiliaus is viso nera, yra abstraktusis ekspresionizmas). jei jau straipsnis is viso parasytas, remiantis nepasitenkinimu kazkieno kito straipsnyje rastais teiginiais, reiketu ir savaji pakrapstyt atidziau…bet siaip tai as visad palaikau studentu veikla ir entuziazma, su tekstais ateina ir patirtis :)
Ačiū už pastabas, tačiau kaip ir paminėjote tai yra korektūros klaidos, jeigu jas galima taip pavadinti. Sakote, nėra ekspresyvaus abstrakcionizmo? O kaip tarkime tuomet su šiuo straipsniu http://www.culture.lt/lmenas/?.....;st_id=204 ? Manau, išsireiškimą vartoju ne tik aš, bet ir kiti menotyrininkai, panaršius puslapius anglų kalba, galima rasti daug informacijos.
Bet kokiu atveju šiame straipsnyje buvo kalbama apie esmines klaidas, kurios atsiranda spaudoje, ne apie rašybos ar stiliaus klaidas, kurios beje taip pat yra dažnai pastebimos, nepamirškime, jog leidiniai turi redaktorius, kurie kiekvieną straipsnį peržiūri ir taiso, nesvarbu ar tai studentas ar 10 metų patirtį turintis menotyrininkas. ar ne taip? Bet galiu jums pažadėti, kai turėsime paramą, samdysime darbuotojus ir redaktorius, būtinai pasirūpinsime, kad korektūros klaidų nebūtų. Nemanau, kad vienas ar du žmonės gali pasirūpinti viskuo.