Kažkaip dar neteko Duobėje rašyti teminio straipsnio, nei per Kalėdas, nei per Velykas, nei per Šv.Mergelės ėmimo į dangų dieną. O šį kartą tema tiesiog pati pasitaikė laiku ir vietoje. Eidamas gatve, po kojomis pastebėjau šią mielą porelę, tiesa ironiškai “nuotykis” buvo suplyšęs, bet to užteko, kad prieš akis prabėgtų keletas vaikystės prisiminimų apie šiuos du nesenstančius personažus.
Dabar kai praėjo visai nemažai metų ir likimas mane vėl tokiu paradoksaliu būdu suvedė su šiuo komiksu, nusprendžiau pasidomėti kas gi slepiasi už dailiai išvedžiotų trijų raidžių “kim”.
Kim Grove, o vėliau Kim Casali tai moteris iš Naujosios Zelandijos palikusi savo šalį vos sukakus devyniolikai metų. Kelionė po pasaulį Kim nutrenkė į JAV, tiksliau į saulėtą Kaliforniją. Ten jau 25-erių moteris sutiko savo antrąją pusę Roberto Casali, kuris tapo jos pagrindiniu įkvepėju.
Iki tol Kim visiškai nerimtai žiūrėjo į savo kasdienį hobi. Piešdavo vieno langelio komiksus ant popieriaus skiaučių, kai tik pagaudavo kokią savo ar sugalvotą situaciją. Viskas tikriausiai taip ir būtų likę jeigu ne R.Casali, kuris labai palaikė žmonos pomėgį. Jis parodė keletą Kim darbų savo draugams, o po to ir Los Angeles Times dienraščiui, kuris iškarto pradėjo publikuoti širdį saldinančius personažus.
Na po to ir prasidėjo… Visiems žinoma kramtoma guma buvo tik maža dalis to kas pasiekė mus. 1970-aisiais komiksas buvo išplatintas per 50-ies šalių laikraščius ir išverstas į 25-as kalbas. Ką jau kalbėti apie įprastus suvenyrus, puodelius, marškinėlius, kalendorius ir t.t.
Aišku dėl didelio populiarumo atsirado ir feministinių priekabių, jog komiksas vaizduoja pernelyg kvailo būdo merginą, kurios pareiga tarnauti vyrui.
“Jeigu būčiau turėjusi pasirinkimą, būčiau tapusi romantiškų dainų rašytoją. Dainos apie meilę mane labai stipriai paveikė…” – Kim
1975-aisiais Kim vyrui diagnozuojama sunki vėžio forma, todėl komikso piešimą perima britų iliustratorius Bill Asprey, tuo tarpu pati Kim praleidžia daugiau laiko su savo vyru ir tiesiog rašo trumpas žinutes Bill’ui.
80-90 – aisiais komikso populiarumas gan smarkiai krenta, gal būt todėl pas mus ir atsiranda turkiškos jo versijos kaip tik tuo laikotarpiu :]
1997-aisiais “Love is” autorė, būdama 55-ies po nesunkios ligos palieka pasaulį, o komiksų leidimą pratęsia jos vyriausias sūnus Stefano.
Taigi, tokia štai Valentino istorija :] Geros dienos!
P.S.: Papildytas “Patefonas” meilės dainomis :]
Komentarai (20)
super :)
primena vaikystę..;>
čia gi tos ryškiaspalviais popieriukais gumos, kurių prašydavau, kad mama parneštų iš parduotuvės:D Gaila, tada dar nesupratau, ką reiškia tir užrašai… Atsimenu tik, kad norėjau, jog tie piešinukai būtų tatuiruotės arba lipdukai:)
o jų dar būna pirkt? Neprisiversčiau turbūt jau sukramtyt, bet paveiksliukai šaunūs:)
Na man neteko niekur matyt jau seniai, gal ir turi koks kioskelis sudziuvusiu dar :]
Et… Nostalgija :}
o taip, ;] gera guma ir pimosios pamokos dvieju zmoniu santykiuose, LOVE IZ
Nostalgija.
Anądien radau seną knygą namuose su visa surinkta Love is.. lapelių kolekcija, kruopščiai išdėliota kiekviename puslapyje.
Sakau, gal dar po gerų dešimties-dvidešimties metų kolekcija įgis vertę?!
Tai sekantis straipsnis turėtų būti apie “Donaldo” kramtomos gumos popieriukus :)
Na nežinau ar galima Donaldą susiet su kokia švente :]
bet TURBO arba BOMBI-BOMB tai tikrai ;] svente butu vien pamatyti ta kolekcija, kaip koki vaikystes albuma ;]
Butina sieti su sventem?
Aišku nebūtina, gal ir parašysim kada nors :] Jei nuotaika bus ;]
Beje džiugu, kad apsilankai čia pas mus ;]
vajei kiek prisiminimu;o net nebuciau pagalvojus..ech smagu paskaityt tokia grazia istorija sudominot, aciu:)
prašom ;]
Labai nustebau iš kursiokės gavus tokią gumą, ji vis dar egzistuoja! Bet užtat saugau vos ne kaip kokį lobį ir net praplėšti bijau :)
grazu
Sveiki,perskaiciau jusu pasisakymus ir nutariau pasiulyti,gal kam reikia senesniu laiku kramtomu gumu kolekciju (pvz :turbo,auto-moto,komando,lazer ir t.t)ir nepilnu kolekciju,na tiesiog jei sudominau rasykite i gmaila GIEDRYS.BUD@gmail.com
O, geras, dar yra žmonių, kurie tokius dalykus išlaikė. Čia siūlai už tam tikrą mokestį ar kaip?
Pamenu kai prie musu mokyklos budavo kioskas kur juos pardavinedavo uz 10ct tai po pamoku eidavom pirkti jos, bet kioska nugriove….. Dabar net nzn kur tie popiereliai pas mane, gal dar yra…Labai daug ju turejau
…tai stai kam galvoje, tai gime… :) Grazu.