
Mažo miestelio istorija, ankstus gaivus rytas, užburianti, tyla spengianti naktis. Visa tai vieną akimirką pralėkė mano galvoje žvelgiant į Will Govus darbus. Nostalgiškas ir kiek kraupokas šio tikrai jauno fotografo pasaulis stebina dar labiau, suvokus, kad jam tik septyniolika. Be to šis faktas mane labai džiugina, nes nežinia ko sulauksime iš jo dar po poros ar dešimties metų.

Viena iš maloniausių akiai W.Govus fotografijos serijų tai naktinės ilgo išlaikymo nuotraukos eksperimentuojant su šviesa. Esu matęs labai daug nuobodžių mėgėjų naktinėtojų nuotraukų su žvaigždėto dangaus ar vietinio vandens telkinio vaizdeliais, todėl labai negatyviai pradėjau reaguoti į tokio pobūdžio menus, tačiau W.Govus eksperimentai turi unikalų jausmą, tiek kompozicijoje, tiek spalvų ir šviesotamsos deriniuose.


Mažo miestelio nuotaika ir ramybe dvelkiantys darbai atskleidžia jo gyvenimą vietinio paauglio akimis, saulėtos vasaros akimirkos su draugais prie upelio, miške ar mažos parduotuvėlės šešėlyje karštą dieną.



Asmeniškai man W.Govus buvo savotiška atgaiva po begalės dinamiškų, isteriškų didžiųjų pasaulio megapolių foto tendencijų, užgriūvančių jus savo be galo greitai besikeičiančiais vaizdais, portretais ir miesto sienomis. Šios paprastos, gal būt mėgėjiškos paauglio nuotraukos privertė trumpam pasijusti jo vietoje, kur šviečia prigesinta saulė ir naktį rūkas lėtai maišosi su šviesomis, o sienas atstoja tankūs miško ruožai su kalnų horizontais.







Daugiau autoriaus darbų rasite čia.


Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 




















Komentarai (4)
Išties, jaučiama tokia trapi jaukuma, šviežias gaivumas, azartas patirti. Labai žavu!
labai patinka
he, klaidą pataisiau :] dėkui visiems už pastabą ;] o komentarus pratryniau, nepykit :]
PinkCity, plepių žmonių pas mus nedaug, todėl geriau plepėk :] Kažkaip gyviau ;]
Ooh… Kaip norėčiau atitrūkti nuo viso skubėjimo, reikalų, problemų zujančių galvoje ir tiesiog atsipalaiduoti tokioje aplinkoje.