Susidedanti iš penkių narių grupė Art Brut į Londono sceną įžengė 2005-aisiais metais. Grupės nariai, pripratę prie trankių repeticijų ir pasirodymų draugų tarpe, buvo ištraukti į dienos šviesą žaibiškai ir negailestingai. Užteko vieno žmogaus, kuris nusiuntė porą grupės įrašų prodiuseriui, ir jau po keletos dienų šie atsipūtę punk gyvenimo būdo draugai, gavo pasiūlymą įrašyti savo albumą ir net pradėti koncertų turą!

Grupės pavadinimas keistas ir reikalaujantis paaiškinimo. Art Brut sąvoka buvo sugalvota 1972-aisiais metais prancūzų kritiko Roger Cardinal. Ši sąvoka apibūdina įvairių visuomenės atstumtų žmonių kūrybą. Dažniausiai tokie žmonės būdavo kaliniai, pabėgėliai, psichiškai nesveiki, neįgalūs asmenys ir visokie atsiskyrėliai.

“Pradžioje kiti nariai nesuprato mano sugalvoto pavadinimo, manė, jog juokauju. Tačiau jis sugalvotas ne šiaip sau, mes visuomet buvome atsiskyrėliai, atrasdavom supratimą tik savo draugų rate, dažnai visuomenės kritiškai vertinami ir sulaukdami gatvėje garsių neigiamų pastabų. Kartais net smagu pagalvoti, jog dabar mus skaito “kietais”, kai tuo tarpu mokykloje būdavome tie vaikai, kuriuos išsirinkdavo patyčioms.” – teigia anksčiau gotų subkultūrai priklausęs grupės vokalistas Eddie Argos. 

Daugelį šį muziką patraukė savo 80-ųjų motyvais ir humoru. Stilius priskiriamas indie rokui, tačiau jis vis kinta. Grupės nariai patys komentuoja, jog jiems kurti kartu ypač sudėtinga, kadangi kiekvienas turi skirtingą skonį. Jų nevienija vienas mėgstamas stilius, bet atvirkščiai jei vienam artimas rokas, kitam pop, o trečiam elektronika. Tenka dažnai ieškoti kompromisų ne tik kūryboje, bet ir tarpusavio bendravime, kur ypatingai prireikia tolerantiškumo.

Atlikėjai ne tik kuria muziką, bet ir domisi kitomis meno šakomis. Grupės lyderis Eddie Argos pametęs galvą dėl Vincent Van Gogh ir Jonathan Richman kūrybos. Kadangi šiuolaikinis menas turi jiems didelę įtaką, tai repertuare apie tai atsirado ir daina:

So I’m in the Pompidou
In Paris
And they’re more laid back about their art galleries
There’s little children running around
I see a piece on Matisse
Take three steps back
Take a long run up
And I jump at it!

Modern art
Makes me
Want to rock out

- Viename naujausių savo dainų priedainyje skamba žodžiai: “move around like your shoes don’t fit” (judėk taip lyg tavo batai tau netiktų). Kaip reaguotum, jei visa minia apsikeistų batais tam, kad iš tiesų sukeltų tikrąjį nepatogų, triukšmingą, piktą ir skausmingą šokį?

- Scenoje aš neaviu batų, dažniausiai juos perku iš visokių labdaringų parduotuvių, todėl jie man vis netinka. Visuomet nusiimu batus, nes man taip patogiau, tačiau dabar tai tapo kažkokiu ritualu. Buvau pasiryžęs pradėti nešioti batus nuo Naujųjų metų, tačiau aš tiesiog nebegaliu! -  Eddie Argos interviu su Charlotte Austin.   

Grupės nariai teigia, jog muzika buvo jų gyvenimo dalis jau nuo vaikystės, tačiau jei taip ir nebūtų sulaukę pasisekimo, tai taptų aludariais ir visą gyvenimą laisvai girtuokliautų. Taigi, lauksime žinių arba naujos aludės atidarymo..