Sakau jums, aš nebūčiau aš, jei nepasakočiau apie Vangaalen’ą, Vangaalen’as nebūtų Vangaalen’as, jei nekurtų savo muzikos ir vaizdų, vertų mano pirmojo straipsnio.

Kanadietis – faktas.
Menininkas – neginčijamas faktas.
Multitalentas trys (o gal daugiau) viename – piešia, rašo, dainuoja. Įrašant pirmąjį albumą “Infiniheart” (2004), grojo visais instrumentais, keletą iš jų sukūrė pats.

„Rūsyje radau klasikinę gitarą su penkiom stygom, kiek galėdamas geriau pramokau ja groti, tuomet ėmiau rašyti. Turėjau dvi magnetolas. Įrašydavau gitaros partiją, tada sukdavau ją pirmyn atgal, tuomet įrašydavau kitą partiją, kol grodavo pirmoji. Galiausiai turėdavau beveik nebeatpažįstamą dainą baisiai nutrintoj juostelėj.” – prisimena muzikantas.

Jei išauštų tokia diena, kai jam pritrūktų muzikinių idėjų, jis visuomet galėtų sugrįžti prie dailės, kuri atsirado jo gyvenime dar anksčiau už muziką. Jo tėvas – peizažistas.

„Būdamas dar vaikas, maniau, kad turėčiau piešti daugiau. Norėjau, kad tėvas manimi didžiuotųsi. Kai buvau 14-15, pradėjom piešti kartu.” – džiugiai  pasakoja Chad Vangaalen.

Paties kurtos video animacijos ir piešiniai toli gražu ne tokie realistiški kaip ankstesni, tačiau peizažų tapymas jam vis dar geriausias būdas pabėgti nuo supančios aplinkos.

„Tai ko gero, vieni geriausių momentų – įlendi į krūmus, surūkai maišą žolės ir tapai kalnus.” – teigia menininkas.

Tobulas – galima ginčytis, priklauso nuo skonio ir įsitikinimų. Pagalvojus, o kas šiuo metu tobulas? Kritikai jį traukia per dantį. Paskutinysis albumas „Soft Airplane” (2008), kitaip nei „Skelliconnection” (2006) ar “Infiniheart” (2004), perdėm pilnas ir anaiptol negali būti pavadintas kukliai kompaktišku kaip ankstesnioji Chad kūryba. Reikėtų pridurti ir tai, jog vis dar stipriai jaučiama Neil Young įtaka.

„Kai pradėjau kurti dainas, žmonės ėmė mane lyginti su Neil Young. Tuomet neklausiau jo muzikos, net nežinojau, kas jis toks. Maniau, kad jis koks senas nevykėlis, bet paklausęs jo albumo “Neil Young” pamaniau: Velnias, tas žmogus tikras genijus.” – neabejodamas prisipažįsta vaikinas.

O aš sakau, man gražu, kad ir ką besakytų kritikai.
Trys du vienas
Klausom.

Rašė Duobės viešnia: keturiosdienos