
Lapkričio 20-22 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas pristatys naują džiazo festivalį „VDU jazz jungtys”, skirtą tiek akademinei, tiek miesto bendruomenei. Jau dabar galima įsigyti abonementą į visus penkis festivalio renginius, kuriuose bus galima išvysti garsius atlikėjus bei pasimėgauti žanrų įvairove.
„Džiazas – labai lankstus, integralus žanras, todėl „VDU jazz jungtys” ieškos sąsajų su kitais menais, – teigia vienas festivalio organizatorių Julijus Grickevičius. – Kviesime publiką ne tik klausytis koncertų, bet ir pamatyti džiazo spektaklį, improvizuoti kūrybinių dirbtuvių metu. Tuo šis festivalis išskirtinis.”
Trys festivalio dienos pristatys džiazą iš kelių skirtingų perspektyvų. Pirmąją dieną scenoje karaliaus profesionalai, skambės akademinis džiazas. Antrąją dieną bus galima pasiklausyti ir tradicinių, ir eksperimentuojančių grupių, o trečioji skirta šiuolaikiškoms džiazo metamorfozėms.
Festivalį atidarys lengvas, bet spalvingas Tomo Leiburo orkestro koncertas Didžiojoje auloje, kuriame skambės smooth ir simfo jazz melodijos. Antrąją dieną į VDU salę pakvies gerai žinomas perkusininkas Pavelas Giunteris ir jo vadovaujamas ansamblis „Giunter Percussion” su nauja programa, kuri lyg ir neturėtų būti vadinama džiazu. Jų kūriniuose gausu daug skirtingų elementų: nuo šiuolaikinės akademinės muzikos bei jos eksperimentų iki Pietų Amerikos, Kubos ritmų.
Atsvara šiam atlikėjui taps Artūro Anusausko kvartetas, atliekantis rimtąjį akademinį bei modernųjį džiazą. Vakare programą tęs jam session improvizacijų vakaras, kuriame gros dvi brandžios grupės iš Klaipėdos – „Funk U” ir „JazzVision”.
Trečiąją dieną koncertuosiantys „Pieno lazeriai” ir Fusedmarc” pristatys eksperimentinį elektroninį džiazą. Kadangi šių grupių stilistika netelpa į jokius „rėmus”, organizatoriai nusprendė pavadinti renginį „Džiazo metamorfozėmis”. Šis vakaras vyks išskirtinėje ir netradicinėje erdvėje – Kauno radijo gamykloje.
Festivalyje taip pat viešės Arvydo Lebeliūno spektaklis „Hello, Lemon” (pastatytas pagal A. Baricco pjesę „Novečentas”), kuriame dalyvauja puikiai žinomi džiazo muzikantai – Vytautas Grubliauskas, Saulius Šiaučiulis, Edmundas Fedaravičius, o „Novečento” istoriją pasakoja aktorius Rimantas Pelakauskas.
Lapkričio 21 dieną klausytojai turės progą tapti renginio dalyviais. VDU menų galerijoje „101″ visą dieną veiks fotografijos ir dailės dirbtuvės, kuriose eksperimentuoti kvies Kauno dailės instituto studentai. Pasak jų, tai bus savotiškas džiazo ir dailės jamsession’as, kuriame, skambant gyvai muzikai, galės improvizuoti visi norintys.
Festivalio organizatoriai teigia sąmoningai pasirinkę lapkričio mėnesį, nes tokiu metu kultūrinių renginių pasiūla ypač sumažėja. „Tikimės, kad šis VDU dvidešimtmečiui skirtas festivalis taps ne vienadiene akcija, o nauja kasmetine, gilia ir kokybiška tradicija”, – viliasi J. Grickevičius.
Festivalio bilietus ir abonementą į visus renginius (kaina – 87 lt.) galima įsigyti „Tiketos” tinklalapyje bei šios bendrovės bilietų kasose.

Informaciją teikia:
Julijus Grickevičius
Mob. 8 646 56256
El. paštas: grickevicius@yahoo.com


Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 


















