^{2008 metų paviljonas, toliau matoma klasikinio stiliaus galerija – pastatas statytas 1934 metais.}

Serpentine galerija Londono centre yra viena mėgiamiausių ir lankomiausių šiuolaikinio meno galerijų visoje Anglijoje. Joje buvo eksponuojami tokių žinomų menininkų darbai kaip Man Ray, Henry Moore, Andy Warhol, Bridget Riley, Allan McCollum ir Damien Hirst. Šios galerijos renginiai, parodos ir rengiamos paskaitos per metus suburia net 750,000 lankytojų.

Nuo 2000-ųjų metų sugalvotas projektas – kiekvieną vasarą kviečiami pasaulinio garso architektai, kurie suprojektuoja originalų lauko paviljoną.

Tokia ir bus šio straipsnio tema – apžvelgsiu visus paviljonus nuo šių 2008-ųjų metų iki pat pirmojo statyto 2000-aisiais.

Būtent Frank Owen Gehry sukūrė šių 2008-ųjų metų paviljoną. Garsiausias architekto kūrinys – Gugenheimo muziejus Bilbao mieste ir jau anksčiau minėta Walt Disney koncertų salė. Dinamiška struktūra susideda iš milžiniškų medinių lentjuosčių, dengiančio stiklinio komplekso ir pritvirtinta keturiomis masyviomis plieno kolonomis. Gehry ir jo komanda įkvėpimo projektui sėmėsi iš daugelio šaltinių, kaip pavyzdžiui: Leonardo da Vinci suprojektuotos medinės katapultos ar juostuoti paplūdimio vasarnamiai.

Dalinai amfiteatras, dalinai pasivaikščiojimo vieta, ši lengvai transformuojama struktūra pritaikoma kaip pavėsinė ir poilsio vieta dienos metu bei pasirodymų ir diskusijų salė naktį.

“Paviljonas suprojektuotas taip, jog funkcionuotų kaip urbanistinė gatvė einant iš parko ir norint patekti į galeriją.” - Frank Owen Gehry.

Nuotraukoje matote kaip vasaros paviljonas atrodė 2007-aisiais. Šį šedevrą sukūrė islandų menininkas Olafur Eliasson kartu su norvegų architektūros ir interjero dizaino komandai „Snøhetta” priklausančiu architektu Kjetil Thorsen, abu dalyvavo Oslo operos kūrime.

Struktūra primena spiningo viršutinę dalį. Plati spiralinė rampa gali apsisukti du pilnus apsisukimus ir suteikti galimybę lankytojams pakilti nuo parko vejos iki aukščiausio paviljono taško, kur jie gali pasigrožėti nuostabiais Kensington parko vaizdais ir priešais esančiais rūmais.

Šiai struktūrai didelę įtaką daro suprojektuoti “langai”, kurie tampa akcentu eksterjere. Dienos metu vidinei paviljono erdvei jie suteikia žaismingą apšvietimą, o naktį sukelia lankytojams jausmą lyg jie žiūrėtų į skraidančią lėkštę ar net išsišiepusį ryklį.

2006-aisiais savo kūrybiškumą demonstravo olandų architektas Rem Koolhaas ir dizaineris Cecil Balmond iš Šrilankos. Jums matomas kiaušinio formos kupolas padarytas ne iš bet ko, bet iš pripučiamo tento, kuris atliko specialią funkciją. Esant saulėtai dienai šis burbulas lyg debesėlis plūduriavo padangėje ir sudarydavo šešėlį poilsiaujantiems, o prapliupus lietui staigiai nusileisdavo ant matomo stiklinio fryzo ir tapdavo puikiausiu stogu!

Ši stikline siena aptverta erdvė funkcionavo ir kaip kavinė, ir kaip peržiūrų, pokalbių bei galerijos renginių salė. Apatinė dalis, suprojektuota dizainerio Thomas Demand, akcentavo pirmąjį menininko ir dizainerių bendradarbiavimą statant galerijos paviljoną.

2005-aisiais pasižymėjo garsiausi Portugalijos architektai Álvaro Siza ir Eduardo Souto de Moura. 400 kvadratinių metrų užimantis organiškas paviljonas perteikė architektų idėją sukurti susigūžusį žvėrį, kuris bet kurią minutę užšoks ir prarys visą galeriją.

Nors paviljonui sukurti buvo naudotos pramanytos technikos ir neįprastas šiuolaikinis dizainas, tačiau pati konstrukcija būdinga vietovėje statomiems pastatams. Statyboms panaudoti  427 unikalūs mediniai pluoštai ir 247 skaidrios plokštės veikiančios saulės baterijų principu ir skleidžiančios šviesą. Šiuo projektu buvo siekiama atsižvelgti į ekologiškumą ir architektūros suderinamumą su supančia vietovę gamta.

Paviljonų apžvalgą 2004-2000 metams pratęsiu kitame straipsnyje :]