“Man patinka seni, nevisai padorūs vaizdai. Aš kolekcionuoju nebylius filmus, mane žavi jų teatrališkumas ir perdėta vaidyba. Atrodo, jau niekas nebemėgsta nebylaus kino, bet aš jį tiesiog dievinu – jis daug drąsesnis nei šiuolaikinis kinas.” – Ellen von Unwerth.
Būdama paauglė ji dirbo cirke, vėliau tapo modeliu ir galiausiai visai netikėtai atsidūrė fotografijos pasaulyje. Nepaisant to, jog Ellen Von Unwerth neturi profesionalaus fotografo išsilavinimo, jos nuotraukos be galo įtaigios, unikalios ir išsiskiria savo akivaizdžiu stiliumi.
Sukurtos serijos geidulingos ir moteriškos, bet tuo pačiu nerimtos ir pilnos veiksmo. Fotografė teigia, jog jai svarbiausia laisvumas, malonumas darbo proceso metu ir emocionalumas. Nors ji priskiriama prie mados fotografų, tačiau nuotraukos visada turi savo istoriją ir veiksmą, o brendas ir aksesuarai pasilieka antram plane.
“Aš nekuriu nuotraukų norėdama sulaukti tokios reakcijos kaip – “Vau, pažiūrėk kokia suknelė!”. – Ellen von Unwerth.
Savo karjerą ji pradėjo labai netikėtai. Būdama modeliu ji susitikinėjo su fotografu, vėliau kartu gyvenant jis mokė ją kaip ryškinti juosteles ir galiausiai vieną dieną padovanojo fotoaparatą, parodė kurį mygtuką reikia spausti ir kaip įdėti juostą. Tuomet Ellen pradėjo fotografuoti savo malonumui, kai vykdavo pozuoti į kitas šalis ar tiesiog per atostogas.
Prireikė tik 14 dienų ir pirmosios jos nuotraukos jau buvo publikuojamos. Mergina nustebino ne tik draugus, bet ir save. Dabar jos nuotraukos išleidžiamos tokiuose žurnaluose kaip Vogue, Harper’s Bazaar, i-D ir tapo tokių reklaminių kampanijų veidu kaip Guess, Victoria’s Secret, H&M ir Miu Miu. Autorė taip pat išleido ir keletą knygų: “Snaps” (Momentai), “Couples” (Poros), “Wicked” (Nuodėmingi), “Revenge” (Kerštas) ir Omahyra & Boyd.
Menininkė užsiima ne tik fotografija, bet ir filmų režisūra.
” – Ką manai apie skaitmeninę fotografiją?
– Nemėgstu skaitmeninės fotografijos. Aš naudosiu juostą tol, kol ji bus gaminama. Aš nemanau, jog naudojant skaitmeninį fotoaparatą galima greičiau atlikti darbą. Tu gali iš karto gauti nuotrauką, bet retušavimas užima visą amžinybę ir tai netgi nėra pigiau, nes retušavimas apsieina labai brangiai. Taigi, aš tikrai nenumanau, kodėl teigiama, jog naudoti skaitmeninį fotoaparatą yra geriau nei juostinį. Naudodamas juostą gali gauti netikėtą efektą ir maloniai nustebinti net pats save.”
Įranga: Nikon ir Contax fotoaparatai.
Kodak Tri-X juosta.
Mėgiamiausias: 35mm Nikon.
Kai tik gali neabejotinai renkasi juodai baltą juostą.
Renkantis modelius jai svarbiausia ne išvaizda, o asmenybė. Norinčios pas ją papulti merginos turi turėti velniuką savyje, nebijoti rizikuoti ir vaidinti. Darbas grupėje, pilnas atsipalaidavimas ir fantazija – pagrindinė fotografės sėkmes priežastis.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (5)
rrr…zavu, grazu tik tas TH B.Kaulitz truputi issoka is konteksto.. ;]
jei turi omeny ta berniuka ish tokyo hotel tai jo.. ;]
Super! Labai geras postas. AČIŪ.
Puikios nuotraukos :]
um..o kur Jūs matote Kaulitz’ą? ;oooooo
Ishemem jau :]
Paminėjimai(2)
Rašyta: Lapkritis 26, 2008 at 9:02
[...] manymu, seksualumas yra viena iš daugelio tobulo žmogaus savybių. Ir sakyčiau, kad tai tik koks penktadalis [...]
Rašyta: Lapkritis 26, 2008 at 11:23
[...] my opinion, sexiness is one of the features of the perfect person. And, I’d say, it is only one fifth of nature [...]