Šį kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį į danų fotografo Nicloai Howalt fotografijų kolekciją, kurioje vaizduojami jauni berniukai prieš ir po bokso kovos. Peržiūrėjau visas nuotraukas neatsitraukdamas, įsižiūrėdamas į kiekvieno veidą, gaudydamas emocijas, bandydamas atrasti save. Galbūt todėl, kad kažkada pats buvau tokio amžiaus ir teko dalyvauti sparingo rungtyse, puikiai atsimenu tą jausmą prieš kovos pradžią ir palengvėjimą po, nusivylimą ir pakylėjimą, skausmą, įkyrius prakaito lašelius ant nosies, ir svarbiausia bendraamžių žvilgsnius, sprendiančius tavo artimiausią ateitį. Tiesa ta, kad kontaktinis sportas tarp vaikų yra žymiai sunkesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų negu tarp suaugusiųjų. Gal N. Howalt primins ir jums jūsų vaikystės pirmuosius laimėjimus ir pralaimėjimus, per kuriuos pradėjote pažinti save. 
Pats fotografas taip pat yra patyręs bokso laimėjimų ir pralaimėjimų skonį paauglystėje, todėl puikiai supranta, kad emociškiausios akimirkos berniuko viduje įvyksta būtent prieš ir po kovos. Nuotraukose galima pastebėti pasitikėjimą, netikrumą, ryžtą, baimę ir visiškai priešingas nuotaikas viskam pasibaigus, apmaudą, pyktį, ašaras, džiaugsmą, netgi kraują, kuris beje neatrodo toks svarbus palyginus kas vyksta akimirka po gongo vaiko akyse. Vieni atrodo paaugę, labiau savimi pasitikintys, kiti sugniuždyti.
Šią kolekciją pastebėjau gan vėlai, 2003 metais pasirodė fotografo knyga “Boxer”, įdomu kaip šiuo metu praėjus 5 metams gyvena tie berniukai, kaip šis išbandymas paveikė jų gyvenimus, jeigu išviso paveikė.
Daugiau autoriaus darbų, galite rasti čia.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (5)
Tegul padaro nuotrauką po kokios 20tos kovos, kai nosis 15 kartų sulaužyta. Nematau jokio grožio snukiadaužyje.
come on. chia gi vaikai niekas jiems neduotu 15 kartu nosis lauzyt… ;]
ir kiekvienas mato ka nori, nebutina grozi matyt, ne apie grozi chia
man tai tikrai paliko ispudi,orginalu,ir ideja visai ciki piki :)
man tai patiko. tikrai įdomu buvo palygint, užsukau ir į autoriaus asm. svetainę :)
idomu..