Visada žavėjausi ir baltai pavydėjau žmonėms mokantiems suvaldyti akvarelę ir tuo pačiu pajusti malonumą šiame užsiėmime. Katherine Guillen viena iš tų, kuri patraukė mano dėmesį ne vien savo technika, bet ir tuo ką labiausiai mėgstu mene, bei pačioje kūryboje. Tai keistas, nepilno suvokimo jausmas, kai nežinai ką galvoti, pradedi sukti galvą, o tada jau prasideda mėgiamiausia dalis, mintys keičia viena kitą, kurdamos siurrealų, nebūtinai pagal autoriaus planą suprojektuotą pasaulį.

Katherine yra jauna dar kylanti menininkė iš JAV (Los Angeles). Mergina naudoja ne vien akvarelę, bet ir ofortą bei keramiką. Žvelgiant į darbus žavi jų detalumas ir optiniai žaidimai su žiūrėtojo akimis. Beveik visur vyrauja panaši tematika, t.y. įvairiausi pasaulio kataklizmai ir industrinė distopija, tačiau visa tai nėra vaizduojama nuvalkiotu ir paauglišku būdu. Atrodytu niūrus pasaulis, kuriame gyvename, iš tikro gan absurdiškai ir ironiškai sustatytas.

Taip pat žavi, jau minėtos optinės iliuzijos arba “ešeriškas” erdvės supratimas. Dažnai bežiūrint kurį nors darbą prie jo nagrinėjimo praleidi šiek tiek ilgiau nei tikėjaisi, bandydamas suprasti kas čia pavaizduota, ar betiksliai taikydamas logiką, kad ir matomam peizažui.

Gan sunku per dieną atrandant mažiausiai 5 naujus iliustratorius, rasti tikrai išskirtinį ir vertą dėmesio, na, bet šį kartą jaučiu, kad dar nekartą išgirsime apie K. Guillen tapybą.

Daugiau autorės darbų rasite čia.