Nuotrauka iš www.touscene.com
Mintyse surūšiavus vasaros kultūrinę dokumentaciją tam tikrais kąsniais norisi pasidalinti ir su “Meno Duobės” publika. Šįkart – stamboka porcija iš Stavanger miesto Norvegijoje.
O pats Stavanger, kaip žinia, yra šių metų Europos kultūros sostinė. Ir dar penktas pagal dydį miestas Norvegijoj. Tačiau dabar ne apie tai.
Truputis istorijos. Visgi “Tou Scene” nėra tikras urvas, o truputį geriau – buvusi “Tou” alaus darykla, kurios pastatai mena dar pirmąją XXa. pusę. Daryklai išsikėlus į naujas patalpas, jos pastatų kompleksas ilgokai buvo laukimo būsenoje, kol 2001 metais atsirado “Tou Scene”. Atsirado ne be reikalo, o su tikslu nesiekiant pelno skleisti bei vystyti šiuolaikinį meną, padėti kūrėjams ir teikti intriguojančią užuovėją kultūros ištroškusiems lankytojams. Be to, ji priklauso „Trans Europe Halles” draugijai, kuri vienija nepriklausomus kultūros centrus Europoje.
Straipsnio objektas man iki šiol būtų likęs nežinomu, jei ne vienas alternatyvus spektaklis vaikams, apie kurį buvo intensyviai kalbama. Taip, būtent – ši scena neapsiriboja vien tik suaugusiųjų interesais, į kai kuriuos procesus mielu noru įtraukiami ir vaikai, taip auginant jų meno suvokimą. Kas dar? Meno parodos, koncertai, kurių muzikinė įvairovė driekiasi nuo elektronikos iki black metal, performansai, kinas. Taip pat „The Art of Hospitality” projektas – menininkams iš viso pasaulio suteikiama galimybė dvi savaites nemokamai gyventi ir kurti „Tou Scene” patalpose.
Nepaisant visų teigiamų veiklų ir projektėlių, pagrindinis šios scenos pastatas jau vien įkėlus koją vidun stebina savitu, industriniu interjeru. Jokio blizgesio – metalo rūdimis padengtos sienos, neveikiantis televizorius kampe, aptriušusi sofa ir užrašas „This is culture” virš jos. Patenki į labirintą, padengtą stencil art‘u, sudaužytais veidrodžiais tualetuose ir šiaip piešiniais. Pasieki dvi pagrindines scenas renginiams, „Tou Window” patalpą, kurioje net iš lauko matyti Marit Victoria Wulff Andreassen sienos piešinys “Hide and Seek”, nedidelę muzikinių įrašų parduotuvę ir, žinoma, “Tou Scene” kavinę, kurios lubas dengia siūlų ritinėliai. O ką jau kalbėt apie lauko terasą su vaizdu į fjordą ir kalnus.
Ir galiausiai noris grįžti atgal bent jau puodeliui kavos. Lankytojai visada laukiami. Tiem, kas netoli arba greitu laiku bus – šiuo metu sceną okupavęs muzikos festivalis „Numusic” su įvairiataučiais pasirodymais.
Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
Komentarai (3)
Kažkoks neužbaigtas šis įrašas.
Nu ką aš žinau, dabar manau pakankamai aišku ką galima aplankyti nuvažiavus į Norvegiją. Toks ir tikslas įrašo.
Na, admin trumpiau jau parašė tai, ką manau šiuo klausimu. Aišku, buvo galima rašant detaliai apibūdinti vykusius/vyksiančius renginius, labiau aprašyti interjerą, bet argi tai nesukeltų mažesnio įdomumo asmenims, lankysiantiems šią vietą?
Matau nemažą skirtumą tarp, pavyzdžiui, vis dar esamo traukos taško vaizdavimo ir buvusio. Svarbiausia sudominimas.