Jennifer Strunge - menininkė, kuri verčia pažvelgti į skulptūrą kitu rakursu, šiek tiek linksmiau ir minkščiau. Jos monstrai, pagaminti iš įvairiausių medžiagų, kurias ji randa kasdienybėje ar padėvėtų drabužių parduotuvėse, gyvena Baltimoro vaikų ir suaugusių aplinkoj ir dažniausiai būna daug didesni už juos, taip pabrėždami savo tikrumą ir svarbumą. Kiekvienas iš jų turi savo unikalų charakterį ir išvaizdą su kuria šį kartą jus supažindinsiu.
Jennifer gimė ir išaugo Baltimoro mieste, kur iki šiol gyvena su dvejomis katėmis. Savo aistrą monstrams Jennifer atrado netikėtai, ruošdamasi menų koledžo bakalaurui 2004 metais, kai pasirinko temą “Pabaisos, gyvenančios po mano lova”. 23 metų studentės darbai sužavėjo aplinkinius ir taip ji vis dažniau buvo prašoma sukurti naują monstriuką.
“Mano monstrai nėra gąsdinantys, vaikai juokiasi iš jų.” - teigia autorė.
Tačiau jos sutvėrimai netupi ramiai pasislėpę po lova. Ji taip pat sukūrė moteriškus apatinius, susidedančius iš keleto pabaisiškų galvų, barokišką suknelę su labai originaliais elementais ir aštuonkojį, kurį galite kaip kepurę nešioti ant galvos.
“Kartais parodų lankytojai atsiunčia nuotraukas kuriose jie apsikabinę su mano sukurtais veikėjais ar kur vienas iš jų žnyplėse laiko alaus skardinę, gėlę, rodo kokį nors žestą… Žmonės patys pradeda kurti jų aplinką ir egzistavimą, o man visada malonu žinoti, jog mano sutvėrimai turi savo gyvenimą už galerijos durų.” - juokiasi Jennifer.
“Turbūt aš kaltas dėl to, kad muziejams tenka samdyti prižiūrėtojus. Man patinka žiūrėti į skulptūras, bet aš visuomet papuolu į bėdą dėl savo bjauraus noro paliesti eksponatus. Aš žinau, jog tai negerai, bet galimybės tik stebėti detales nepakanka mano smalsiems pojūčiams. Mane domina medžiaga, forma, reljefas. Jennifer Strunge suteikia man galimybę tai patirti, dėl to jos skulptūros tapo unikaliomis.” - teigia vienas menininkės parodų lankytojas.
Laisvalaikiu Jennifer dalyvauja lėlių teatro veikloje, padeda vaikams kurti siužetus, kai kurie jos monstriukai taip pat dalyvauja pasirodymuose. Jos namai pilni šių pabaisų, sklinda gandai, jog vieną dieną Jennifer paliks namus ir iškeliaus bastytis po pasaulį su savo nuosavu cirku.
Autorė niekada neruošia išankstinių eskizų, ji kuria charakterius ekspromtu siūdama, pridedama tam tikras detales, nuotaikas ir spalvas, todėl jos kolekcijoje nesutiksite dviejų vienodų monstriukų. Jennifer parduoda kai kuriuos savo darbus JAV, o jos tinklapis su portfolio sulaukia lankytojų iš viso pasaulio. Daugiau šių būtybių galite išvysti čia.
Keletas paskutiniųjų Gintariusha straipsnių
- Paryžiaus prieskonis ir apokalipsė - November 14th, 2008
- Serpentine galerija, lauko paviljonai 2008-2000 metais - November 13th, 2008
- Užburianti nostalgija ir tipografija - November 8th, 2008
- Turi šiukšlių? Siųsk jas Jason Mecier! - November 5th, 2008
- Šiek tiek erotikos ir vaidybos - October 30th, 2008
liepa 31, 2008 at 17:44
tureciau, tai laikyciau toki kaip pagalve
rugpjūtis 3, 2008 at 03:07
Panašius turi MoyToy. Ir vadina juos lėlėmis suaugusiems
Aš irgi taip vadinčiau. O tokį ir pačiam pasigaminti galima,va 
Reikia tik kantrybės ir šiek tiek darbo 
rugpjūtis 9, 2008 at 14:06
Suuuuuper. Iš tikrųjų kas įdomiausia, kad vaikams žiauriai patinka tie “moytoy ‘iniai” monstrai. Mūsiškis 1 metų tūsinasi su jais :)))
rugpjūtis 13, 2008 at 14:51
Nevartok skulptūros vardo be reikalo. Gražus žaislai ir tiek;)
rugpjūtis 13, 2008 at 22:46
skulputa daug platesne israiska nei manai, nereikia ja prilyginti tik akmeniniams ar keramikiniams vaizdams, manau ziuos “zaislus” kai vadini galima laisvai priskiri skulpturai ;]