
Visada žavėjausi Adobe produkcijos apipavidalinimo detalėmis, bet tik visai neseniai sužinojau kas už viso to stovi ir kaip tai padaryta, o padaryta labai įdomiu ir neįprastu būdu. Pristatau Nick Veasey, rentgeno fotografijų asą. Adobe – dar tik gėlytės.

Na ką, perėjome prie šiek tiek didesnio mastelio. Kai pirmą kartą pamačiau šią nuotrauką negalėjau patikėti, kad tai ne kompiuterinis modelis. Pasidomėjęs atradau unikalų fotografą, kurį minėjau jau aukščiau. Įsitikinau, kad tai tiesa, kad visi N.Veasey darbai fotografuoti naudojantis įspūdingų dydžių sudėtinga Rentgeno spindulių technika. Šiame reikale jam visokeriopai padeda mokslininkai, ir technikai žinantys kaip tinkamai naudoti tuos įrenginius.

Viskas prasidėjo gan juokingai: N.Veasey merginos tėvas buvo sunkvežimio vairuotojas ir kartą jo krovinį sudarė tūkstančiai Pepsi skardinių, vienoje iš jų turėjo būti 100 000$ vertės prizas. Fotografas išsinuomojo Rentgeno aparatą iš ligoninės ir bandė praturtėti, deja prizo rasti jam nepavyko. Bet šis įvykis, kaip matome, nepaliko N.Veasey be nieko.

Pradėjęs fotografuoti nuo 14 metų(tuo metu tai buvo madinga jaunimo tarpe) jau tada keletą savo nuotraukų pardavė porai įrašų kompanijų, nors buvo ką tik pradėjęs savamokslis. Tokie malonūs pasiekimai ir pastūmėjo N.Veasey toliau užsiimti fotografija.
Šiuo metu N.Veasey yra labai vertinamas pasaulyje už savo pastovų ir originalų stilių. Jį samdosi garsiausieji pasaulio brendai, apdovanoja prestižiškiausių konkursų organizatoriai.

Pati atlikimo technika yra daug sudėtingesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas materialus daiktas yra kitoks ir kitoks jis yra savo sudėtimi, todėl tam, kad kuo tiksliau parodyti to daikto grožį, kurio mes negalime matyti kasdienybėje dėl savo fizinių apribojimų, reikia būtent tam objektui skirtu stiprumu apšvitinti jį Rentgeno spinduliais. Pavyzdžiui tam, kad sukurti pilnavertę Boing’o nuotrauką, ją reikia fotografuoti keletą kartų naudojant skirtingo stiprumo spindulius. Po to viskas užbaigiama PhotoShop’o pagalba. N.Veasey neslepia savo susižavėjimo ir padėkos šiam įrankiui,nežinau gal būt tai komercinis triukas, bet jis sako, kad be Adobe tiesiog negalėtų sukurti to ką sukuria dabar.






N.Veasey puikus pavyzdys to, jog gan įdomūs dalykai nutinka kai mokslas ir naujosios technologijos pradeda atrasti savo paskirtį mene.
Daugiau Nick Veasey darbus rasite čia.


Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 



















Komentarai (10)
Super vaizdai!
matosi, jog jis dar vis nepasiduoda ir iesko to prizo, nebutinai piniginiame pavidale, ir man rodos su kiekvienu darbu jis ji randa ;]
noreciau isbandyti tokia technologija..
mh… man patinka! idomi technika!… :)
Čia gi piešta, ne fotografuota. Traktoriaus sandara kitokia :D
Deja nepiesta :] Tiesiog jeigu rodyti visa sandara tai maisalyne gautusi, todel atrenkamos detales tik tam tikros :]
Hmmm, pomažis paveiksliukas, bet kiek matau – trūksta daug svarbių detalių. Net ir tokių, kurių raktu nenusuksi, nebent nupjauti, bet kaip tada kaušą pakelti? Vis dar manau – fake nuotrauka :)
Keisti vat zmones, skaitei straipsni? Ten parashyta apie principa. Dauguma detaliu tiesiog ishimama.
Bėda suvokime: jei tai veikia – tai brėžinys (nuotrauka), jei ne – tai piešinys. Aš, matyt per daug brėžinių žiūrėjau, ir, matyt, per giliai įaugę į kraują brėžiniuose ,,matyti geležį”. Tai, ko ieškai pasaulyje – tą ir gauni :)
Njo idomus suvokimas daiktu :]] bet viskas butu aisku jeigu perskaitytum principa: daromos kelios rentgeno nuotraukos ir po to suklijuojamos viena ant kitos PhotoShopo pagalba. Brezinyje mes irgi neviska parodome, o tik tai kas tam breziniui aktualu :]
Jei brėžiniui trūksta esminių detalių – tai piešinys :) Beje, pavyzdžiui su inventoriumi puikiausiai galima piešti tokius traktorius, tik griaučiams reikėtų rentgeno :) Na, nieko negaliu padaryti savo nuomonei, nepasitikiu aš tais menininkais; dar ir technologijų kūrėjais :D
Vienas Paminėjimas
Rašyta: Liepa 27, 2008 at 10:46
[...] Nuotrauka paimta iš tinklaraščio meno duobė [...]