Sumi-e (jap. „tušas ir paveikslas”), kitaip dar vadinama Suibokuga (jap. „vanduo, tušas ir paveikslas”) – tapyba tušu. Dažniausiai tapoma ant ryžių popieriaus arba šilko. Pirmą kartą, beveik prieš 2000 metų, ši tapyba atsirado Kinijoje, o į Japoniją atkeliavo XIII – XIV amžiuje.
Pagrindinės sumi-e darbo priemonės, kurias dailininkai vadina „keturiomis brangenybėmis”:
- teptukas (jap. fude),
- tušo plytelė (jap. sumi),
- rankų darbo popierius (jap. washi),
- indas, skirtas tušui trinti (jap. suzuri).
Tačiau šių „keturių brangenybių” esmę sudaro ne tik panaudojimo reikšmė, o ir ypatingas jautrumas. Japoniškas popierius dėl savo perregimumo, trapumo, primena sugeriamąjį popierių. Kiekvienas mažas taškelis šiame popieriuje jau yra neištaisomas, nes jį tarsi sugeria, tušas pasklinda sudarydamas įvairias linijas, tieses, ženklus. Todėl meistrai sako: „Pirmiausia reikia išmokti valdyti teptuką ir tušą, o tik paskui tapyti paveikslus”.
Sumi-e paveikslais norima perteikti žmogaus dvasinę savijautą, jo potyrius, jausmus. Tai nėra vienos prasmės darbas, nes kiekvienas jį gali suprasti skirtingai dėl tam tikrų menininko sugebėjimų „pasislėpti” paveikslo viduje ir savaip viską perteikti. Pavyzdžiui, vieniems, sako, paukštis – laisvė, kitiems – laimė, tretiems gal netgi ir baimė. Kiekvienas jų piešiamas daiktas neturi būti tikrovės kopija, tai turi būti stebėjimo ir noro pažinti suvokimas lape.
Man, kaip besidominčiai rytų šalimis, ši technika gana įdomi, o ir šiaip, visuomet traukė darbai, piešti tušu. Įdomus pats japonų suvokimas apie visa tai ir svarba, tarsi vaistas, gydantis žmogaus sielą. Manyčiau, tai puiki meditacija. Taip teigė ne vienas tuo užsiimantis žmogus.
Lietuvoje taip pat užsiimama sumi-e tapyba. Viena garsiausių, tai – Dalia Dokšaitė išskirtinai sumi-e technika dirbusi nuo 1996 metų. Kasmet pelno prestižinius apdovanojimus Japonijoje ir Kinijoje. Dalia įkūrė ir vadovauja meno studijai „Tušo kelias” (Vilnius, Kaunas), organizuoja tarptautines parodas ir renginius. Aplankykite asmeninę D.Dokšaitės svetainę, kurioje galima rasti naudingos medžiagos, taip pat nepaprastų darbų, kurie, drįsčiau sakyti, pralenkia kai kuriuos profesionalių japonų dailininkų darbus.
Visa svarbiausia, ką apima sumi-e, ir yra žmogaus jausmingumas, mokėjimas tirti šį pasaulį ir pamatyti kažką „giliau”. Tai neatsiejama nuo stiprių dvasinių potyrių ir sielos ramybės, kuri atsiranda stebint gamtą ir perteikiant vaizdą lape.
Dar nevisai seniai Salomėja Norvilaitė pristatė meno duobėje menininkę 
“Fotografija – realybės iliuzija. Bet toji „tariama realybė“ turi keistą požymį: tai ne visa tikrovė, tai tik jos dalis, apribota kadro rėmais. Tačiau tai iliuzija, kurią žiūrovas nagrinėdamas turi nuspėti, nujausti esamą realybę už kadro ribų. Viena tikrovės dalis patekusi į objektyvo regėjimo lauką, o kita – ne. Tačiau tai nereiškia, kad jos nėra. Rūpima ne tik tai kas pateko į kadrą, bet ir tai, kas į jį nepatenka, tačiau yra tiesiogiai susiję su užfiksuotu vaizdu.” – Vita Žėkaitė.
Kviečiame visus vilniečius ir nevilniečius nepralenkti Rūdninkų knygynėlio (Rūdninkų g. 20, Vilnius) ir aplankyti Vitos Žėkaitės parodą. Daugiau autorės darbų galite pamatyti 
Tikriausiai daugelis iš mūsų yra patyrę, kas yra lažybos ir kokio azarto gali suteikti šitoks reiškinys. Tačiau kartais dviejų žmonių ginčas tampa globaliu reiškiniu, įtraukiančiu nemažą skaičių kitų piliečių. Taip nutiko ir programuotojui iš Stavanger, Norvegijos, Ola Helland bei jo draugui Jørgen, kurie susilažino, kad Ola gali surinkti milijoną ranka pieštų žirafų internetu iki 2011 metų. Tai netgi pretenduotų į meninio reiškinio vardą – milijonas žirafų, milijonas skirtingų matymo ir vaizdavimo rakursų. Dar trūksta apie 990 000 piešinių. Gal ir mes prisidėsime prie Ola tikslo? Savo žirafas siųskite ir stebėkite svetimas 
Birželio 18 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) kviečia į renginį „Filmų košė“. Bus pristatyti jaunų menininkų videodarbai, netelpantys į jokius suvokimo ar temos rėmus ir paliekantys daug erdvės interpretacijai. Žiūrovui leidžiama pačiam suteikti arba paneigti matomo vaizdo prasmę. Svarbiausias renginio tikslas – skatinti žmones kitu kampu pažvelgti į gyvenimo realijas, pamaitinti savo protą nekasdieniais apmąstymais. Ruošiamasi rodyti keliolika įvairiomis technikomis sukurtų trumpametražių filmų. Filmų autoriai: L. Garbštienė, J. Zagorskas, K. Šapoka, E. Jansas, S. Leonavičius, R. Sakalauskas, R. Milukas, J. Jarulytė, J. Griežytė, N. Kūlokaitė, A. Matulaitis, V. Grainytė ir kt.
Žymiosiomis
Pastarosiomis dienomis beveik visos unikaliausios architektūros idėjos yra įgyvendinamos Dubajuje. Šį kartą paskelbtas konkursas Zaabee parko bokšto projektui. Francois Blanciak Architects pateikė itin įdomų pasiūlymą – statinį su vienodu simboliu abiejuose galuose. Viduje bokšto turėtų būti išsidėstę vaikų biblioteka (pirmas lygis) ir konferencijų salės (antras lygis). Pačiame viršuje turėtų būti įkurta meno galerija, o lankytojai galėtų gerėtis 270 laipsnių Dubajaus miesto vaizdu. Beje, įdomiai kūrinys atrodo ir iš paukščio skrydžio. Nuotraukas galite pamatyti 
Vienas Komentaras
kas per popierius čia? mes jo turim? :)