Sumi-e (jap. „tušas ir paveikslas”), kitaip dar vadinama Suibokuga (jap. „vanduo, tušas ir paveikslas”) – tapyba tušu. Dažniausiai tapoma ant ryžių popieriaus arba šilko. Pirmą kartą, beveik prieš 2000 metų, ši tapyba atsirado Kinijoje, o į Japoniją atkeliavo XIII – XIV amžiuje.
Pagrindinės sumi-e darbo priemonės, kurias dailininkai vadina „keturiomis brangenybėmis”:
- teptukas (jap. fude),
- tušo plytelė (jap. sumi),
- rankų darbo popierius (jap. washi),
- indas, skirtas tušui trinti (jap. suzuri).
Tačiau šių „keturių brangenybių” esmę sudaro ne tik panaudojimo reikšmė, o ir ypatingas jautrumas. Japoniškas popierius dėl savo perregimumo, trapumo, primena sugeriamąjį popierių. Kiekvienas mažas taškelis šiame popieriuje jau yra neištaisomas, nes jį tarsi sugeria, tušas pasklinda sudarydamas įvairias linijas, tieses, ženklus. Todėl meistrai sako: „Pirmiausia reikia išmokti valdyti teptuką ir tušą, o tik paskui tapyti paveikslus”.
Sumi-e paveikslais norima perteikti žmogaus dvasinę savijautą, jo potyrius, jausmus. Tai nėra vienos prasmės darbas, nes kiekvienas jį gali suprasti skirtingai dėl tam tikrų menininko sugebėjimų „pasislėpti” paveikslo viduje ir savaip viską perteikti. Pavyzdžiui, vieniems, sako, paukštis – laisvė, kitiems – laimė, tretiems gal netgi ir baimė. Kiekvienas jų piešiamas daiktas neturi būti tikrovės kopija, tai turi būti stebėjimo ir noro pažinti suvokimas lape.
Man, kaip besidominčiai rytų šalimis, ši technika gana įdomi, o ir šiaip, visuomet traukė darbai, piešti tušu. Įdomus pats japonų suvokimas apie visa tai ir svarba, tarsi vaistas, gydantis žmogaus sielą. Manyčiau, tai puiki meditacija. Taip teigė ne vienas tuo užsiimantis žmogus.
Lietuvoje taip pat užsiimama sumi-e tapyba. Viena garsiausių, tai – Dalia Dokšaitė išskirtinai sumi-e technika dirbusi nuo 1996 metų. Kasmet pelno prestižinius apdovanojimus Japonijoje ir Kinijoje. Dalia įkūrė ir vadovauja meno studijai „Tušo kelias” (Vilnius, Kaunas), organizuoja tarptautines parodas ir renginius. Aplankykite asmeninę D.Dokšaitės svetainę, kurioje galima rasti naudingos medžiagos, taip pat nepaprastų darbų, kurie, drįsčiau sakyti, pralenkia kai kuriuos profesionalių japonų dailininkų darbus.
Visa svarbiausia, ką apima sumi-e, ir yra žmogaus jausmingumas, mokėjimas tirti šį pasaulį ir pamatyti kažką „giliau”. Tai neatsiejama nuo stiprių dvasinių potyrių ir sielos ramybės, kuri atsiranda stebint gamtą ir perteikiant vaizdą lape.
Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
Komentarai (2)
kas per popierius čia? mes jo turim? :)
Tinka akvarelinis popierius ;]