“COIL is a hidden universal. A code. A key for which the WHOLE does not exist. Is NONEXISTENT, in silence and secrecy. A spell. A spiral. A serpents SHt round a female cycle. A whirlwind. A double helix. DNA. Electricity and elementals. Atonal noise, and brutal poetry…” – Taip savo manifestą pradeda viena garsiausių ir prieštaringiausių industrial fronto grupių – COIL, kūrusi 1982-2004m.
Tai – dviejų žmonių projektas. Vienas iš jų – garsusis John Balance, domėjęsis ir įkvėpimo sėmęsis iš okultizmo, poeto ir tapytojo William Blake darbų, siurrealizmo tapytojo ir skulptoriaus Max Ernst kūrinių. Mirė sulaukęs vos 42 metų (2004), taip ir nesugebėjęs išsivaduoti iš alkoholizmo liūno.
Antrasis pastovus COIL projekto narys – Peter Martin Christopherson, a.k.a. Sleazy, buvęs legendinės Throbbing Gristle grupės narys, taip pat Psychic TV įkūrėjas.
“Pavadinimas? Jis gimė natūraliai, žaibiškai, ko gero iš pasąmonės. Praėjus visam tam laikui, aš suvokiu, kad jis reiškia triukšmą. Ir yra tokie dalykai kaip spiralė, elektra bei kontracepcija. Spiralė yra nuolat besikartojanti mikro/makro forma – pradedant DNR, baigiant kosmosu. Tai pirminis visa ko simbolis. Galų gale tai mažas, gražus žodelis,” – pusiau juokais aiškino J. Balance. “
“Coil” visų pirma yra tai ką mes darom muzikaliai. “Coil” be to yra ir kodas. Tai neegzistuojanti visata, raktas neatrakinamai spynai, mįslė, spiralė. Tiesa ir įžvalgumas. Spąstai ir dezorientacija. Vaikiškumas, neapdairumas, nepaklusnumas.” – antrina jam P. Christophersonas.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
1984m. pasirodė pirmasis jų įrašas „How to Destroy Angels”. Pirmieji albumai („Scatology”, „Horse Rotorvator”, „Love’s Secret Domain”) buvo vertinami kaip industrial ir acid huose mišinys. Vėliau grupė pradėjo eksperimentuoti, perėjo prie tokių stilių kaip drobe, minimal, glitch maišymo, kuris įtakojo vis dažnesnį grupės grojamos muzikos stiliaus įvardinimą kaip tiesiog „experimental”. COIL taip pat kūrė keletą garso takelių filmams. Du iš jų Derek Jarman filmai – „Angelic Conversation” ir „Blue”.
Ši grupė ne kartą stebino, glumino klausytojus savo dainų tematika. Albumas „Scatalogy” – nevaldomas potraukis, instinktas gyvuliams, purvui… Šiame albume tam tikra prasme pritaikytas alchemijos principas – pvz. tualeto garsai paversti muzika. Albume “Horse Rotorvator” visais aspektais stengtasi apžvelgti mirtį. COIL kūrybos kertiniai akmenys visuomet buvo gluminantys: seksas, mazochizmas, narkotikai, manijos, mirtis, smurtas, okultizmas… Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, grupė tapo Europos eksperimentinės elektroninės underground‘o muzikos pioniere.
Grupės veiklą visiems laikams sustabdė tai, kas anksčiau buvo tam tikras kūrybos įkvėpėjas – alkoholis. Po staigios John Balance mirties COIL kūryba nutrūko visiems laikams, bet durys į jų muzikos atveriamą kitą, paslėptą pasaulį atviros visiems ir visada.
“COIL know how to destroy Angels. How to paralyse. Imagine the world in a bottle. We take the bottle, smash it, and open your throat with it. I warn you we are Murderous. We massacre the logical revolts. We know everything! We know one thing only. We know nothing! Absolute existence, absolute motion, absolute direction, absolute Truth. NOW, HERE, US…”
Jų idėjos, obsesijos, priklausomybės šokiravo, bet traukė ir tebetraukia galybes klausytojų, kurie jų muzikoje randa dalį savęs, savo slapčiausių pasąmonės kertelių.
Paklausk savęs, ar tu galvoji apie muziką klausydamasis COIL.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Rašė Duobė Viešnia: Ieva
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
