The Tiger Lillies jau antrą kartą žavės, provokuos bei šokiruos lietuvius. Iš Londono užkampių, kur verda tragiškas gyvenimas, į didžiąją sceną grupės dainose įžengia prostitutės, sąvadautojai, narkomanai ir šiaip menkystos. Pernai vainikavę Sirenų festivalį, muzikantai šį rugsėjį sugrįžta papasakoti Lietuvos klausytojams naujos tragiškos istorijos bei pavaišinti gera doze ironijos bei juodojo humoro.

Nė nesudvejojusi galiu pasakyti, jog nieko panašaus į The Tiger Lillies nesu girdėjusi ne tik aš, bet ir jūs. Tiesą sakant, jų muzikai analogų ieškoti reikėtų ne tarp amžininkų, o veikiau praeito amžiaus viduryje aukso amžių išgyvenusiuose kabaretuose. Į sceną muzikantai įžengia atrodydami it Joel‘as Grey‘us, vaidinęs ceremonmeisterį filme Kabaretas („Cabaret”, 1972), o pasirodymo metu išvysti galima – nė kiek ne perdedu – visko: pradedant žaisliniais plaktukais būgnus pliekiantį solidžios išvaizdos būgnininką Adrian‘ą Hughą, baigiant guminiu falu fortepijono klavišus daužantį Martyn‘ą Jacques‘ą – grupės sielą bei dainų tekstų autorių.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Vis dėlto, nors ir kokie persmelkti ironija ir tragizmu, Tigrinių Lelijų dainų tekstai gerokai skiriasi nuo purvais drabstančios piktos ironijos, populiarios šiandien. Šiuo atveju galima rasti panašumų tarp The Tiger Lillies ir E. M. Remarko kūrybos: visas civilizacinis purvas stebimas iš kitapus išgertuvių stalo, pripažįstant, jog esi šio purvo dalis ir juokdamasis iš besimasturbuojančio Džimio (daina „Masturbating Jimmy”), kažkuria prasme juokiesi iš savęs. Atrodo tai ir buvo grupės sėkmės raktas: nors muzikantai (ne be pasididžiavimo) save vadina „vadybininko košmaru” ir negali pasigirti gausiais pardavimais, yra pripažinti ir vertinami visame pasaulyje, o neseniai – nominuoti „Grammy” apdovanojimui.

Veikiausiai teisinga būtų pasidalinti įspūdžiais iš praeito grupės koncerto Vilniuje. Nė kiek neperdėdama galiu prisipažinti, jog tai buvo bene puikiausias mano kada nors matytas koncertas: jau nekalbant apie muzikinę dalį, tai buvo itin įdomus reginys – be jau minėto numerio su guminiais plaktukais, būgnininkas įspūdingai „numirė” koncertui baigiantis (Jacques‘as jo tiesiog paprašė nusižudyti, nes su juo vis viena tik bėdos), o vėliau prisikėlė ir vaiduoklio pavidalu sugrojo dar bent vieną bisą.

Ne atsitiktinai vaiduokliui akompanuojant buvo atlikta savotišku hitu tapusi The Tiger Lillies daina „Killer”: vokalistas, dainos žodžiais retoriškai prisipažindamas – „I could have been a killer…”, itin savotiškai pabaigė mini spektaklį apie mirtį.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Atlikdami kraštutinai sarkastiškas dainas, muzikantai vis dėlto išlieka itin malonūs su publika – koncerto metu jie bent kelis kartus pasiteiravo apie pageidavimus ir beveik visus juos išpildė, o po koncerto maloniai sutiko nusifotografuoti su klausytojais. Teko girdėti atsiliepimus, jog muzikantai bendravo itin šiltai, yra malonūs ir paprasti žmonės.

„Tai nėra lengva muzika. Mes išbandome ir sugluminame publiką, nesitikime, kad jie bus visiškai laimingi. Turime palaikyti įtampą.” – taip grupės muziką apibūdina bosistas Adrianas Stout‘as. Iš tiesų, The Tiger Lillies – grupės, kurios pavadinimas kilo iš prostitutės slapyvardžio, muzika sukrečia bei savotiškai pakylėja, pripildo „kabaretiška” nuotaika: life is a cabaret show, kaip dainuoja Liza Minelli jau minėtame filme: nešvankus, tragikomiškas ir savaip gražus. The Tiger Lillies tokį jį ir piešia. Ir visiems, nebijantiems provokacijos, dar nevėlu priimti iššūkį: rugsėjo keturioliktąją Rusų dramos teatre galėsite išvysti šį makabrišką šou savo akimis.

Rašė Duobės Viešnia: JV