Štai būna tokie atvejai kai paniuręs  beviltiškai naršai po interneto užkaborius su blėstančia viltimi rasti kokį perliuką ir staiga pajunti viduje vos suvaldomą džiaugsmą. Viena iliustracija, gerai, kita, nejaugi radau, dar viena, puiku! Nuotaika staiga pašoka, širdis pradeda plakti stipriau, akims gera, diena įgavo šviesesnių tonų. Gal Raymond Biesinger praskaidrins rytą ir jums.

Kas mane pažįsta, jau žino koks neabejingas esu vintage grafikai, poligrafijai, tipografijai ir t.t. Būtent todėl R.Biesinger nukovė mane savo pablukusiais juodais pustoniais ir grafiniais sprendimais. Dažnai kažką panašaus tyrinėdavau senuose pageltusiuose žurnaluose ir knygose, vaikystėje sėdėdamas po stalu. Todėl su nostalgija mėgaujuosi minimalistiniais šio kanadiečio darbais.

Būtent tokios iliustracijos anksčiau buvo naudojamos žurnaluose vietoj dabar taip gausiai naudojamų nuotraukų. Kartais jau koktu darosi nuo fotografijų gausos mūsų spaudoje, norisi pamatyti kažką piešto, kažką kas reikalavo daugiau kūrybinių pastangų, kažką kas patraukia akį ir verčia paanalizuoti. Heh, na gal kada nors grįšime prie to, užsienio leidiniuose  jau matau pokyčių į gerąją pusę, tai ir mūsų turėtų neaplenkti(kaip visada).

Kalbant apie patį R.Biesinger, tai dar vienas puikus pavyzdys, kad ne taip svarbu kuriuo keliu nuėjai, vistiek rasi tau tinkamą, nes talentas toks dalykas, kuris tau neleidžia pasiklysti. Turiu omeny tai, kad autorius savamokslis iliustratorius, turintis Šiuolaikinės Europos ir Šiaurės Amerikos politikos istorijos bakalaurą. Tiesą sakant tai taip pat atsispindi jo darbuose, be to jeigu žiūrėti į bendrą visumą galima pajusti, kad iliustracijos labiau panašios į 50-ųjų Europietiškąsias, nei vakarietiškas, o tuo labiau kanadietiškas. Tikriausiai tam įtakos turėjo R.Biesinger šaknys siekiančios Slovėniją.

Na daugiau siūlau jums pamatyti apsilankius paties autoriaus tinklalapyje, ir būtinai įvertinkit subtilų humoro jausmą, kad ir paskaitę A BIO.