Galbūt tai savotiškas atsakas į straipsnelį “Tillamook Cheddar – keturkojis menininkas”, tiesiog negalėjau susilaikyt. Perskaičiau, peržiūrėjau ir sutinku, kad tai visai įdomu žinoti, bet tikriausiai tik tiek. Gal tai atvejis, kuomet svarbu turėti idėją ir būti pirmam. O aš kviečiu pasimėgauti žmogiškąja tapyba. Keistai skamba, ar ne?
Susipažinkite – Arūnas Mėčius.
Nieko daug nesakysiu, kūriniai kalba. Tik mažytė ištrauka iš senstelėjusio interviu, kurį pasikapsčius radau Klaipėdos dienrašty. Kelios mintys apie kūrybą:
„Tapytojas tvirtino, kad jam neįdomu tapyti šiaip peizažą, jame turi būti dar kažkas… „Mano tapyboje daug piešinio, realių motyvų, – pripažino jis. – Mane turi įkvėpti koks nors paukštelis, maumukas, katinėlis. Jie visi tapant „sužmogėja”.” Kai kuriuos paveikslus Arūnas teigė piešiąs lyg sportuodamas – tarsi varžydamasis su kolegomis arba norėdamas truputėlį paerzinti publiką: „Ir aš taip galiu!” „Esu artistas, galiu apsimesti – būti ir toks, ir kitoks. Pavyzdžiui, tapyti taip saldžiai, kaip paveiksle „La bonbon”. Kažkas pažiūrėjo ir pasakė: „Tikras saldainis”. Man tai – komplimentas, nes norėjau išgauti tokį skonį,” – tikino dailininkas.”
Daugiau čia.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (3)
“Galbūt tai savotiškas atsakas į straipsnelį “Tillamook Cheddar – keturkojis menininkas”, tiesiog negalėjau susilaikyt. Perskaičiau, peržiūrėjau ir sutinku, kad tai visai įdomu žinoti, bet tikriausiai tik tiek. Gal tai atvejis, kuomet svarbu turėti idėją ir būti pirmam. O aš kviečiu pasimėgauti žmogiškąja tapyba. Keistai skamba, ar ne?” kazkaip juokingai skamba – savotiskas atsakas, tai gal visi imkim meno duobeje duoti atsakus i vienas kitu straipsnius, o nora pasidalinti savo ziniomis apie meno pasauli meskime i sona? beje, mano tikslas ir buvo, kad straipsnis apie Tillamook Cheddar butu idomus, o tai ar yra menas kiekvienas sprendzia pagal save :)
P.S. apie Arūno Mėčio kūryba norejosi suzinoti siek tiek daugiau.
Visa tai ka brukstelejau yra tik mano asmenine nuomone :)
Tai juk Meno duobė ir yra skirta įspūdžiams, nuomonei ir tai ne atsakas Tau, o tokiam menui, kuris man nelabai savas, nieko asmeniško, tik reakcija į vienokį ar kitokį meną menu :-}
o daugiau galima spustelėjus nuorodą, po pasisakymu.. :-}