Gilbert‘as ir George‘as, tai dviejų žmonių komanda, kuri tiesiog skverbte skverbiasi į meno duobės straipsnių sąrašus. Tai neatskiriamieji menininkai homoseksualai, kurie tiesiog negali nebūti įtraukti į blog‘o erdvę.

Ekscentriškoji porelė susitiko Šv. Martin‘o meninėje mokykloje, kurioje abu studijavo skulptūrą. Nuo tada jie tampa neišskiriamu duetu, kuris vienus šokiruoja, glumina, kitus žavi ar kelia nuostabos jausmą. Taigi, kas gi tos dvi asmenybės verčiančios meno mėgėjus ar rimtus meno kritikus aikčioti, kraipyti galvas ar tiesiog buku žvilgsniu stebėti jų meno dirbinius? Kaip ir minėjau pirmoje pastraipoje ši pora yra menininkai, avangardinio meno atlikėjai, dvi asmenybės viename: Gilbert‘as Proesch‘as ir George‘as Passmore‘as.

Gilbert‘as yra italų menininkas, dažniausiai dėvintis kostiumą bei visuomet savo anglų kalbos žinias pagardinantis itališkais kalbos prieskoniais. George‘as yra anglų menininkas. Jis turi ganėtinai prašmatnų anglų kalbos akcentą ir dėvi kostiumą derintį prie Gilbert‘o kostiumo. Jie vienas kitą myli ir kartu kuria jau nuo 1960m. Nors ši įstabioji, nuostabioji ir visokia – ioji porelė turi “nukrypusį nuo normos” seksualumą, tačiau neatsisako paaukoti pinigų AIDS/ŽIV + labdaros organizacijoms, taip pat savo meniniuose darbuose atskleidžia politines problemas, skurdą, jų darbai kalba apie gyvenimo prasmę, viltį, baimę, mirtį ir t.t.

Vis dar būdami studentais 1969m. jie sukuria gyvą skulptūrą. Auksiniais dažais išterliotais veidais bei rankomis, stovėdami ant stalo bei pamėgdžiodami Flanagan ir Allen dainą “Po Arkomis” jie sukuria ir pademonstruoja – „Dainavimo skulptūrą”. Šiuo meniniu darbu Gilbert‘as ir George‘as prasiskina sau kelią į platųjį meno pasaulį.

Vėliau menininkai pradeda kurti fotomontažus. Tai tartum ryškių spalvų paveikslai padengti juodomis grotelėmis už kurių slepiasi menininkų siluetai, gėlės ir kt. Šie darbai primena vitražus, kurie, menu besidomintiems žmonėms, vis pasakoja naują istoriją, naują įvykį, ar idėją. Ankstyvi šio stiliaus menininkų darbai buvo juodi ir balti, vėliau atsirado daugiau spalvų: raudona ir geltona. Tačiau Gilbert‘ui ir George‘ui to neužteko, jie troško tobulėti, todėl ieškojo naujų meninės išraiškos priemonių, tam kad galėtų realizuoti savo idėjas darbuose.

Taip sijodami savo mintis menininkai pradeda demonstruoti savo patobulintą unikalią fotomontažų idėją, kuri tapo jų, kaip garsių menininkų, regimuoju parašu. Savo fotografiniuose paveiksluose jie pradeda vaizduoti nuogumą, lytinius aktus ir kūno skysčius, tokius kaip fekalijos, šlapimas ir sperma. Visa tai galime išvysti tokiuose darbuose kaip „piss on piss” , „piss mooning”, „shit and piss”, „spit on piss” ir t.t.

Tačiau reikia pabrėžti, jog šie fotomontažo pagalba sukurti darbai atrodo pasibaisėtini, keliantys šleikštulį, tik tuomet, kai mes juos stebėdami žinome, jog šiuose vitražuose yra vaizduojamos šlapimo, fekalijų, seilių bakterijos. Tada ir iškyla klausimas, ką žmogus išvystų stebėdamas šiuos meno dirbinius nieko nežinodamas apie jų turinį (iš ko padarytas, kokios medžiagos buvo naudojamas ir pan.), kaip jis suprastų šiuos vitražus. Deja, į šį klausimą gali atsakyti tik, tas, kuris ničnieko nežino apie Gilbert‘o ir George‘o duetą arba tas, kuris iš tiesų yra užkietėjęs meno mėgėjas, sugebantis išvysti tai, ko kiti nemato.