Neseniai mano akys užkliuvo už savotiškai hipnotizuojančios Bill Henson fotografijų kolekcijos pavadinimu Paris Opera Project. Kartais vos įžiūrimi veido siluetai, blankus apšvietimas, literatūriškos pozos ir išraiškos su švytinčiomis akimis, sudaro tos ramybės ir tylos didžiojoje operos salėje pojūtį, reginiui be prasidedant.
Šioje fotosesijoje B.Henson neatsisakė savo pagrindinių simbolių, tokių kaip jaunystės ir senatvės ar šviesos ir tamsos santykį. Nuotraukų herojai susilieję su tamsa, tai išnyra tai vėl panyra į ją, juoda spalva čia karaliauja, tamsa įgauna įvairiausių žmonių vidinės būsenos veidą. Jame atsispindi mums nematomos operos atvaizdas, šį kartą mes esame toje vietoje, kai sutemus salėje pasukame savo žvilgsnį į blankiai apšviestus, viską pamiršusius žiūrovų žvilgsnius. Deja dažniausiai tai neužtrunka pakankamai ilgai, kad galėtum pastebėti kiekvieną ir to kiekvieno akyse gyvenančią būtybę, todėl B.Henson nors kažkiek priartino mums šią smulkią detalę iš operos gyvenimo.
B.Henson tikras senamadis, visas savo nuotraukas atlieka natūraliu būdu, valandų valandas neišlįsdamas iš “dark room’o”. Savotišką efektą autorius išgauna fotografuodamas tik “ant negatyvo.” Fotografijos atsiradimo metu, ji buvo vertinama už tai, kad galėdavo labai tiksliai atvaizduoti visas į objektyvą patenkančias detales. Daugelis ir iki šiol mano, kad tai yra fotografijos paskirtis, bet menininkas nebūtų menininku, jeigu nesuteiktų materialiam pasauliui neapčiuopiamumo, tai ir matome fotografo darbuose.
“…the photograph has to suggest, not prescribe. Any work of art needs to do that. From my point of view, art is what almost goes missing in the shadows.” ["...fotografija turi siūlyti, neįteiginėti. Bet kuris meno kūrinys turi taip elgtis. Mano nuomone menas yra tai kas beveik pasiklysta šešėliuose."] – Bill Henson
Daugiau Bill Henson darbų galite pažiūrėti čia.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (4)
Labai gražios, jausmingos nuotraukos….
Užkliuvo vėl kažkas gražaus :)
tikrai faina
antra!