Garsusis meno teroristas Banksy nustebino visus pereidamas į kitą lygį, organizuodamas legalų gatvės meno festivalį. Šį renginį, kurio vieta tapo apleistas pietų Londono tunelis, per tris dienas aplankė apie 30 000 žiūrovų, pradedant nuo garbaus amžiaus močiučių su anūkais ir baigiant svečiais iš užsienio. Tokio masto street art’o renginio pasaulis tikriausiai dar nėra matęs, tai tikrai kažkas daug žadančio ateities gatvės meno scenai.

Sudalyvauti gatvės parodoje panoro ir atvyko apie 600 graffiti ir stencil(šablonų) meistrų iš viso pasaulio, tarp kurių tokie vardai kaip Bandit, Schhh, Pure Evil, and Orticancvoodles. Manau tai puikus įrodymas vis dar gyvenančiai siauromis pažiūromis visuomenės daliai, kad po visais taip vadinamais vandalų darbais ant namų sienų slepiasi intelektualūs ir tikrai kūrybingi žmonės, norintys išreikšti save artimu jų širdžiai būdu ir iš tikro turintys ką parodyti. Mieliausia tai, jog toks žingsnis buvo padėtas vadinamoje konservatyvia šalimi Dž.Britanijoje, hm gal būt būtent dėl to konservatyvumo didžioji pastarųjų dešimtmečių kultūrinių revoliucijų ir įvyko šioje šalyje.

“I’m hoping we can transform a dark forgotten filth pit into an oasis of beautiful art – in a dark forgotten filth pit,…” ["Aš tikiuosi, kad mes galime pakeisti tamsią pamirštą purviną duobę į nuostabaus meno oazę tamsioje pamirštoje purvinoje duobėje,..."]- iš Banksy interviu London Times.

Taigi praėjus beveik keliems dešimtmečiams nuo tada kai Banksy dar tik pradėjo savo “piktus” darbus, vandalizmas transformavosi į kažką verto vadinti menu. Ir iš tikro, pažvelgus atgal, gatvės menas evoliucionavo be galo stipriai.

Kas buvo parodoje, tikrai negaili gerų žodžių, visiems patiko gerai suorganizuota tvarka, eilė nors ir be galo didelė, bet tvarkinga, prižiūrima apsaugos darbuotojų su ryškiom “Polite” liemenėm. Viduje žiūrovus pasitiko apleistos urbanistinės aplinkos simboliškos instaliacijos: surūdiję automobiliai iš kurių auga medžiai, stebėjimo kameros augančios taip pat ant medžių, apšepęs pianinas ir daug kitų. Pagrindinis aiškų festivalio akcentas sienos.

Nuostabus reiškinys, kurio metu vienoje vietoje gali pamatyti viso pasaulio miestų užkampių sienas. Lietuvoje turime tiek daug apleistų niekam nebereikalingų praeito gyvenimo liekanų, didžiulių pastatų, ar negalėtume taip pat suorganizuoti kažką panašaus? Nebūtinai tokio masto, bet manau “sienų tepliotojai” neatsisakytų atvykti į tokią egzotišką šalį. Tikiu, kad po The Cans festivalio paseks dar daugiau panašaus pobūdžio renginių skirtinguose pasaulio miestuose ir šio traukinio jau nebesustabdysi. Iš tikro džiugu.

Taigi jeigu kitąmet festivalis pasikartos, siūlau būtinai nuvykti ir pravėdinti plaučius aerozolio garais. O jeigu turite idėjų sukurti kažką panašaus Lietuvoje, rašykit, būtų įdomu sužinoti.

Daugiau nuotraukų iš The Cans Festival čia.