Neville Brody – anglų kilmės grafikos dizaineris, tipografikas ir meno direktorius, pasiekęs tokią šlovę ir tarptautinį pripažinimą, kokio iki šiol nebuvo įgavęs joks kitas britų grafikos dizaineris. Ką reiškia vien jau faktas, jog Londone esančiame Victoria&Albert muziejuje surengta šio menininko solo paroda (tai milžiniška garbė) sulaukė virš keturiasdešimt tūkstančių lankytojų, (jau nekalbant apie žmones, aplankiusius šią parodą, keliaujančią po Europą ir Japoniją) o 1988 metais Thames & Hudson leidyklos išleista dviejų tomų knyga apie jo darbą tapo sėkmingiausiai pasaulyje parduota knyga apie grafinį dizainą.

Neville Brody gimė 1957 metais balandžio 23 dieną Londone. 1976-1979 metais studijavo grafinį dizainą Londono koledže College of Printing, kur jo dėstytojai dažnai kritikuodavo jo darbus, kaip per daug eksperimentinius, pabrėždami saugių ir išbandytų ekonominių strategijų naudojimo svarbą dizaine. Neville, atvirkščiai, kaip ir dauguma londoniečių tuo metu, buvo įkvėptas aštuntame dešimtmetyje Londone įsismarkavusios punk rock kultūros ir linko į avantiūrizmus. Už vieną tokį savo išsišokimą jis vos nebuvo išmestas iš koledžo: Neville sumanė didžiai gerbiamos Anglijos karalienės galvą pavaizduoti profiliu ant pašto ženklelio, kas sukėlė didelį akademikų pasipiktinimą.

Brody asmenybei ir kūrybai įtaką darė ne tik pankų kultūra, bet ir tokie meniniai judėjimai kaip dadaizmas ir pop art, amerikietiški muzikos albumų viršeliai bei rusų konstruktyvistų Elo Lisitzkio ir Aleksandro Rodčenko kūryba.

Vis dėlto Brody nebuvo iš tų, kuriems svarbu tiesiog bet kokia kaina išsišokti, o, kaip pats teigia, visada buvo labai politiškai ir socialiai motyvuotas ir jautė pareigą dizainu perduoti kažkokią žinią žmonėms ir kuo platesnei auditorijai. Jo tikslas savo kūryba ne bandyti kažką užmaskuoti, paslėpti, o kaip tik susigrąžinus humaniškumą atskleisti žmonėms grafinio dizaino įrankius, kuriuos pasitelkus manipuliuojama visuomene.

Dėl savo principingų įsitikinimų Brody, sunku patikėti, bet prieš iškylant į grafinio dizaino padanges netgi kentė keletą metų skurdo nenorėdamas dirbti su projektais, persmelktais vien tik komercija. Jo teigimu:

“If you believe in something that’s what you must do. Not getting a job doesn’t mean that you are no good.” [ "Jei tu tvirtai kažuo tiki, tu privalai tai daryti. Darbo negavimas nereiškia, jog tu esi nieko vertas."]

Na bet visgi, sunkus periodas darbo atžvilgiu Brody nesitęsė labai ilgai ir pirmieji jo karjeros žingsniai buvo žengti muzikinių albumų viršelių kūryboje. Jis juos sukūrė tokioms grupėms kaip Cabaret Voltaire ir Depeshe Mode.

1981 metais dar didesnis žingsnis buvo žengtas, kai Brody buvo paskirtas jaunimui skirto pankų judėjimo kultūros smarkiai paveikto žurnalo the Face meno direktoriumi. Šios pareigos jam kartu su suteikta galimybe ieškoti naujų formų grafiniame dizaine atnešė ir didžiausią šlovę bei pripažinimą. Pasitelkęs eksperimentinius postmodernius šriftus jis išvystė stiprų žurnalo identitetą. Buvo sukurta nešabloniška, nesilaikanti taisyklių grafikos kalba, persunkta vizualaus triukšmingumo, ekspresyvumo, jaunatviško energingumo ir veržlumo. Joje buvo naudojami šriftai, dekonstruojantys įprastines raidžių formas, virstantys į tam tikrus simbolius, grafinės ikonos. 1986 metais Brody išėjo iš The Face žurnalo ir ėmė dirbti The Face dukteriniam leidiniui Arena.(Jam dirbo 1987-1990 metais.) 1983-1987 metais jis taip pat kūrė dizainą Londono žurnalams City Limits, New Socialist ir Touch bei tarptautiniams Lei, Per Lui, Actuel leidiniams. Būtina paminėti, jog Brody taip pat prisidėjo prie dviejų pagrindinių Didžiosios Britanijos laikraščių The Guardian ir The Observer dizaino, juos radikaliai pakeisdamas.

1994 metais Brody kartu su verslo partneriu Fwa Richards Londone įkūrė nuosavą dizaino kompaniją Research Studios. Dabar studija turi savo padalinius San Franciske, Paryžiuje, Berlyne, Barselonoje ir Niujorke, kurios kiekviena turi savo stiprųjį “arkliuką”: kompanija Paryžiuje garsi dirbant su įpakavimo dizainu, Londonas daugiausia užsiima brandingu, o San Franciske sėkmingiausiai dirbama su judesio grafika filmams, televizijai ir internetui. Dažnai nutinka, kad su vienu projektu yra dirbama ne vienoje studijoje, o šis yra “mėtomas” tarp kelių.

Research Studios darbo organizavimo principas yra ne “vertikalus”, kaip dažniausiai įprasta, o “horizontalus”. Tai reiškia, jei dizaineriams, tiesiogiai kontaktuojantiems su klientais, dirbti sekasi gerai, pats Brody net nesikiša į projektą ir nesistengia vadovauti, jei nelabai- tuomet, žinoma, pakoreguojama, bet visumoje, Research Studios vadovo darbo principas yra pasamdyti patikimus žmones ir pasitikėti jų kompetencija.

Kitas esminis Research Studios darbo principas yra geriausios vizualinės komunikacijos sprendimo (kuris be abejo turi būti eksperimentinis, keliantis iššūkį, evoliucionuojantis) išgeneravimas ir sėkmingas jo perdavimas gerai organizuotiems dizaino proceso vykdytojams. Iš darbo rezultatų matome, jog tai veikia: kompanija sugeba sukurti vizualinę kalbą visiškai skirtingiems klientams, pavyzdžiui, įpakavimo bei tinklapių dizainą Kenzo kompanijai ir judesio grafiką filmo “Mission Impossible” kūrėjams.

2006 metais Research Studios teko garbė atnaujinti įžymiojo The Times dizainą, kartu sukuriant jam naują šriftą Times Modern, kas yra pakankamai didelė sensacija, nes 1785 metais įkurtas laikraštis per visą savo gyvavimo laikotarpį šriftą keitė tik keturis kartus.

Galutinai įtikinant Research Studios sėkme noriu paminėti keletą garsių vardų, išdidžiai besipuikuojančių kompanijos klientų sąraše: Sony, ICA ( šiuolaikinių menų asociacija Londone), Issey Miyake, Jean-Paul Gaultier, Macromedia, Nike.

Šnekant apie Neville Brody, būtų nuodėminga nepaminėti Fuse leidinio. Dukterinė Research Studios kompanija Research Publishing nuo 1991 metų kartą per tris mėnesius išleidžia Fuse, kuris yra tarptautinis eksperimentinio dizaino ir tipografijos leidinys ir gali būti prilygintas laboratorijai, kur galima netikėčiausiai eksperimentuoti su tipografija. Per Fuse žurnalą Brody stengiasi išlaisvinti šriftą nuo savo tikrosios esminės informacijos perdavimo paskirties ir išnaudoti jį atskleidžiant naujus sluoksnius komunikavimo kalboje. Jis teigia, jog kaip abstrakcionizmui atstovaujantys tapytojai per savo abstrakčias formas neprivalo perteikti realybės, taip ir tipografija gali atsiriboti nuo savo pagrindinės užduoties ir būti panaudota šiek tiek kitiems tikslams. Brody teigia, jog tipografiniai sprendimai, nors dažnai to sąmoningai ir nepastebime, daro milžinišką įtaką žmogaus vaizdo interpretacijai, pvz., jei knygai pasirinktas didžiulis Helvetica šriftas, joje pateikta informacija tikrai įgaus kiek kitokį atspalvį nei jei pvz., knygoje panaudotas mažų dydžių Garamond ar Baskerville šriftas. Kiekvienas Fuse leidinys susideda iš 4 naujutėlaičių unikalių, savo forma revoliucionarių šriftų ir plakatų (to leidinio pagrindine tema), kurie kartu su savimi įdiegia stulbinamai daug naujų idėjų. Be leidinio taip pat yra rengiamos tarptautinės konferencijos, kuriose dalyvauja skirtingi dizaineriai, architektai, žmonės, dirbantys su garsu, filmais, interaktyviu ir web dizainu. Šios konferencijos jau vyko Londone, San Franciske, Berlyne.

Dar vienas Neville Brody pasiekimas- indėlis į kompanijos FontWorks kūrybą. Jis netik yra vienas iš šios kompanijos įkūrėjų, bet jis pats šiai kompanijai sukūrė daugybę sėkmingų šriftų, kurių garsiausi Insignia, Arcadia ir Typeface Six. Jie ir kiti Brody sukurti šriftai naudojami visur: pradedant reklamomis ir baigiant albumų ir žurnalų viršeliais.

Brody taip pat dalyvauja akademiniame gyvenime- keletą kartų per metus veda paskaitas ir dalyvauja tarptautinėse dizaino konferencijose.

Menininkas, paprašytas paminėti labiausiai iš visų daugybės įstrigusius klientus, pamini Macromedia. (tai labai galingas projektas, nes jis keliauja per viso pasaulio dizaino studijas, reklamos agentūras, todėl tai yra didelis iššūkis.) Brody mano, kad tai vienas geriausių jo darbų. Taip pat prie iškiliausių pamini darbą su Fontshop ir Fuse, bei teigia, kad geriausias darbas yra tai, ką sukuria dizaineriai jo studijoje ir pati studija.

Artimiausiu laiku laukite tęsinio, kuriame bus kalbama apie Neville Brody “dizainerišką” filosofiją.