
Na pagaliau pagaliau pagaliau, vėl turiu ką pristatyti su malonumu. Kuo toliau, tuo vis sunkiau rasti kas tikrai patraukią akį ir priverčia pajusti tą malonų šiurpuliuką viduj su mintimi: “…tai nuostabu, būtinai turiu apie tai parašyti…”. Po peržiūros pagalvojau, kad tai autorė, kurios bet kuris darbas “limpa” prie bet kurio kito jos darbo, jie visi kaip iškarpos iš milžiniško paveikslo, sukurto Linda Zacks.

Pradžioje sakydamas “iliustratorė” buvau šiek tiek netikslus, L.Zacks yra gan retas atvejis, kada viename asmenyje kiek įmanoma harmoningai sugyvena menininkas ir dizaineris. Visi mes pripratę manyti, kad menininkas perkąs bet kuriam pirmam sutiktam dizaineriui gerklę, jei tik nebus nusigėręs ar pasinėręs į depresiją. Dizainerio stereotipo išviso neminėsiu. Iš tikro šis požiūris turi šiokio tokio pagrindo, ypač tokioje pasimetusioje valstybėje kaip Lietuva, kuri po nepriklausomybės atgavimo kaip pašėlusi pradėjo, lyg kempinė, sugerinėti viską ką siūlė jai laisvasis pasaulis.
Na, bet nenukrypsiu nuo temos. L.Zacks tikra kūrėja, peržiūrėjęs begalę jos darbų, tiesiog pajutau visą jų kūrimo ritmą, energiją. Vienas po kito ar tai bus “eBay” ar “Sony” reklaminė kampanija, visi rėkia: “Aš esu L.Zack dalis.”

Energinga spalvų gama, netik trykšta ekspresyvumu, bet ir ant pačios ribos subtiliai dera tarpusavyje. Jėga pulsuojantys dažų pliūpsniai slepią kruopštų kiekvieno kvadratinio centimetro detalumą. Tačiau dauguma darbų neturi apibrėžto rėmo, sakančio čia užeiti negalima, čia vieta skirta kitam darbui. Kiekvienas darbas iššaukiantis, kaip jau ir minėjau ekspresyvus.


Na ką aš galiu dar pasakyti, diena praėjo tikrai gerai. Būtinai apsilankykite L.Zacks tinklalapyje.










Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 



















Komentarai (2)
patiko!
ir man patiko. žiauriai užkabinantis chaosas.