Periodiškai aptinku šios iliustratorės darbus interneto platybėse, todėl nusprendžiau šiek tiek pasigilinti ir pasidalinti jais su jumis. Yuko Shimizu, iškarto pajutau daugeliui šiuolaikinių Japonijos iliustratorių būdingą nuotaiką, simbolius ir netgi spalvinę gamą. Suklydau tik dėl vieno dalyko.
Yuko, didžiąją savo kūrybinę laisvę ir įkvėpimą atrado JAV, kaip pati sakė, sugrįžusi į Japoniją 80-aisiais, nebegalėjo priprasti prie “jų” kultūros. Dabar gyvenanti JAV iliustratorė skina apdovanojimus vieną po kito ir sako visai nesiilginti gimtosios šalies.
Pasidomėjęs internete kodėl autorės kūryba taip dvelkia tuo “Japoniškumu”, jeigu ji pati jaučiasi ten nelabai gerai, radau tiesų ir paprastą atsakymą. Yuko piešė jau nuo tada kai rankose galėjo išlaikyti kreidelę, o rytai savo istorija, tradicijom jau nuo mažens skiepijo išskirtinį stilių ir vaizdavimo būdus, būdingus tam regionui. Autorė savo ieškojimų kelyje daug kartu netgi stengėsi paneigti tai, bandė kitokias stilistikas, bet galiausiai susitaikė ir teigia, jog nuo tada pati kūryba tavo žymiai malonesnė.
Pati Yuko gyvena iš begalinių užsakymų ir kartais veda paskaitas būsimiems menininkams. Augusi tradicinėje japonų šeimoje, mergina nedrįso stoti į menines studijas, todėl pasirinko kompromisą ir pradėjo studijuoti marketingo ir reklamos specialybę Waseda universitete. Po to gavo paprastą ir nuobodų darbą Tokyo kompanijoje, kuris jai buvo be galo nemielas. Na ir galiausiai prireikė dar dešimties metų, kad ryžtis viską mesti ir pradėti iliustracijos studijas JAV.
Manau toks žmogus puikus įkvėpimas ir pavyzdys pradedantiems savo ieškojimus jauniems žmonėms, kurių tarpe vis dar galbūt muistosi vienas iš jūsų.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
