Iš pirmo žvilgsnio jo darbai sukelia cypimą ausyse, ir jausmą lyg lietingą vakarą stovi prie sugedusio šviesoforo, kuris mirksi, mirksi..
“The question for me is how can i make time somehow collapse or expand, so it no longer unfolds in this one narrow form” – Doug Aitken.
Kasdienybė, pasikartojantys veiksmai, žmonės, judėjimas, aplinka atsikartoja psichodelinėse instaliacijose, sukurtose akimirkose, kurios apsvaigina smegenis ir prikausto akis. Jo filmuoti vaizdai apima žmonių santykius, urbanistiką, kraštovaizdį, gamtą – viską vainikuoja keisti ritmai, suteikiantys dar gilesnę atmosferą.
Doug Aitken kūryba apima fotografiją, media, skulptūrą, architektūrą instaliacijas ir performansus. Be jo modernizmas būtų kitoks. Šis menininkas pasižymi tuo, jog žiūrovui net nepastebint įtraukia jį į savo manipuliacijas, stumdamas eiti į priekį, stebėti ir vis labiau interpretuoti ieškant kūrinyje savo atspindžio.
Vienas iš paskutinių labai garsių jo projektų pavadintas “Sleepwalkers” buvo eksponuojamas New York’o miesto erdvėje. Filmuoti, nesinchroniškai besikeičiantys vaizdai žiūrovui atsiverdavo tiesiog einant gatve, pakėlus galvą į sieną. Pagrindinė projekto idėja – stebėti kaip žmonės reaguoja į evoliucionuojančią kasdieninę aplinką, kurioje jie gyvena.
Žemiau video pamatysite nufilmuotą instaliaciją kaip tai atrodė, manau ne man vienai ji sukelia gan keistą jausmą, tarsi sulieja kasdieninės aplinkos vaizdą ir įbruka į ją naują prasmę.
Visi jo darbai skirtingi, tačiau juos sieja tas pats nerealumo pojūtis, daugumoje akcentuojami muzikos ritmai ir apšvietimas. Doug Aitken gimė Kalifornijoje 1968 metais, baigė menų bakalaurą, dabar gyvena ir kuria Los Angele. Jo unikalus stilius ir darbų įvairovė labai jį išgarsino, jo darbai eksponuojami tokiose galerijose kaip Museum of Modern Art Amerikoje ar Pompidu Paryžiuje.
Interviu Doug Aitken teigia, jog labiausiai mėgsta “ambient” stiliaus muziką, dažnai įgyvendinti idėją ir sukurti reikalingą ritmą jam padeda šio stiliaus grupės, tačiau dažnai jis kuria pats, siekia išgauti kuo labiau “hibridiškus” garsus.
“The act of living is more like a kaleidoscope than anything, so I don’t buy the idea of the straight story anymore.” – Doug Aitken.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
