
Iš pirmo žvilgsnio jo darbai sukelia cypimą ausyse, ir jausmą lyg lietingą vakarą stovi prie sugedusio šviesoforo, kuris mirksi, mirksi..
“The question for me is how can i make time somehow collapse or expand, so it no longer unfolds in this one narrow form” – Doug Aitken.
Kasdienybė, pasikartojantys veiksmai, žmonės, judėjimas, aplinka atsikartoja psichodelinėse instaliacijose, sukurtose akimirkose, kurios apsvaigina smegenis ir prikausto akis. Jo filmuoti vaizdai apima žmonių santykius, urbanistiką, kraštovaizdį, gamtą – viską vainikuoja keisti ritmai, suteikiantys dar gilesnę atmosferą.
Doug Aitken kūryba apima fotografiją, media, skulptūrą, architektūrą instaliacijas ir performansus. Be jo modernizmas būtų kitoks. Šis menininkas pasižymi tuo, jog žiūrovui net nepastebint įtraukia jį į savo manipuliacijas, stumdamas eiti į priekį, stebėti ir vis labiau interpretuoti ieškant kūrinyje savo atspindžio.
Vienas iš paskutinių labai garsių jo projektų pavadintas “Sleepwalkers” buvo eksponuojamas New York’o miesto erdvėje. Filmuoti, nesinchroniškai besikeičiantys vaizdai žiūrovui atsiverdavo tiesiog einant gatve, pakėlus galvą į sieną. Pagrindinė projekto idėja – stebėti kaip žmonės reaguoja į evoliucionuojančią kasdieninę aplinką, kurioje jie gyvena.
Žemiau video pamatysite nufilmuotą instaliaciją kaip tai atrodė, manau ne man vienai ji sukelia gan keistą jausmą, tarsi sulieja kasdieninės aplinkos vaizdą ir įbruka į ją naują prasmę.
Visi jo darbai skirtingi, tačiau juos sieja tas pats nerealumo pojūtis, daugumoje akcentuojami muzikos ritmai ir apšvietimas. Doug Aitken gimė Kalifornijoje 1968 metais, baigė menų bakalaurą, dabar gyvena ir kuria Los Angele. Jo unikalus stilius ir darbų įvairovė labai jį išgarsino, jo darbai eksponuojami tokiose galerijose kaip Museum of Modern Art Amerikoje ar Pompidu Paryžiuje.
Interviu Doug Aitken teigia, jog labiausiai mėgsta “ambient” stiliaus muziką, dažnai įgyvendinti idėją ir sukurti reikalingą ritmą jam padeda šio stiliaus grupės, tačiau dažnai jis kuria pats, siekia išgauti kuo labiau “hibridiškus” garsus.
“The act of living is more like a kaleidoscope than anything, so I don’t buy the idea of the straight story anymore.” – Doug Aitken.


















