Tęsiame studijų temą ir norime pasidalinti dar vienos studentės įspūdžiais(kalba netaisyta).

“GSA yra viena iš žinomiausių meno mokyklų UK. Kai stojau, to nežinojau, gal dėl to nebuvo per daug streso. Tiesiog surinkau savo darbus, sudėjau į powerpoint’o prezentaciją, pridėjau Vienožinskio mokykloje pagamintą knygutę ir nusiunčiau. Buvau pakviesta į interview ir galiausiai gavau laišką, jog įstojau ir esu laukiama Glasgow.

Pirmais metais pasirinkau studijuoti Fine Art mokykloje (GSA yra suskirstyta į tris mokyklas – Fine art, Design ir Architecture Departments). Praėjus beveik metams, supratau, jog nebenoriu toliau studijuoti fotografijos. Kursas patiko, tiesiog sugalvojau, jog nenorėsiu to daryti ateityje. Visas kursas yra analoginė fotografija. Nuolatinis sėdėjimas darkrooms, juostų ryškinimas ir nuotraukų spausdinimas buvo labai įdomu, tiesiog žinojau, jog įgautų techninių žinių nepanaudosiu ateityje. Nusprendžiau, jog noriu studijuoti Vissual Communication kursą. Pavyko pereiti tiesiai į antrus metus. Buvo didelis sistemos šokas, kai kitų metų rugsėjį nuėjau į Vissual Communication (Vis Com). Projektai buvo daug trumpesni. Reikėjo daug greičiau generuoti idėjas. Dėl to, jog šis kursas yra dalis design department, daug daugiau dėmesio buvo skiriama tam, kaip tavo darbus žiūrės kiti. Reikėjo daug daugiau galvoti apie consumer (vartotoją). Bet tai nebuvo creativity limitavimas. Atvirkščiai, jaučiau, kaip pasikeitė mano požiūris į aplinkui kuriamus dalykus. Kiekvieną dieną sutinkamus visual images.

2 kursas buvo labai bendras (graphic design, illustration ir photography mišinys). 3 kurse reikėjo pasirinkti kryptį, kuria norime toliau eiti. Pasirinkau grafinį dizainą. Jau prieš pereidama iš photography į Vis Com kursą žinojau, jog šią kryptį norėsiu pasirinkti. Nors dar tiksliai nežinojau, kokias gyvenimo areas apima grafinis dizainas. Manau, jog padariau teisingą sprendimą. Labai patinka tai, ką studijuoju. Tos 7 valandos, kurias reikia praleisti studijoj kiekvieną dieną, pralekia taip greitai, jog kartais norisi praleisti ir daugiau. Labiausiai patinka šrifto (typography) paskaitos, kurias seka trumpi workshops. Niekada negalvojau, jog typography gali būti toks įdomus dalykas. Juk tai tik raidės, labai kasdieniai simboliai, kuriuos matome visur. Atrodo, nieko įdomaus juose nėra. Bet būtent tie maži simboliai turi vieną didžiausių komunikavimo galių. Be galo įdomu yra suprasti mažiausius, neišlavinta akimi nepastebimus, šrifto subtilumus. Atrodytų, jog nėra jokios vertės mokytis skirtumų tarp Arial ir Helvetica šriftų, jeigu niekas kitas nematys skirtumo. Bet kai supranti, kokios skirtingos legendos (ideologijos) slypi už tų šriftų, pradedi visai kitaip tai vertinti. Typography kursas prasideda nuo labai elementarių dalykų, kaip šriftų pastebėjimas kasdieniame gyvenime, skirtingų rūšių šriftų analizavimas, kai vėliau pradedami kurti paragrafai, layouts išdėstymai ir galiausiai grids, pagal kuriuos kuriamos skirtingos kompozicijos. Informacijos hierarchija palieka kaip viena paskutinių visas skirtingas dalis užimančių užduočių.

Dar vienas įdomus dalykas, kurį darome be pagrindinių projektų, yra Industry Talks, kuomet kiekvienas studentas turi padaryti prezentaciją apie kokią nors grafinio dizaino kompaniją. Pristatyti jų darbus, idėjas, moral values. Šitas yra labai naudinga, nes yra daugiau sąsajos su realybe – juk baigus mokyklą reikės ieškoti darbo. Dėl to susipažinimas su jau egzistuojančiomis kompanijomis yra labai vertingas. Galima netgi pasirinkti, kuria grafinio dizaino kryptimi norėtum toliau eiti. Ar tai bus grynai Mac based default systems design, ar daugiau experimental design.

Kalbant apie projektus, kuriuos gauname, tai jie skiriasi savo pakraipa ir ilgiu. Kartais projektai būna 1, o kartais 3-4 savaičių ilgio. Dažniausiai duodami trys projektai, kad studentai galėtų pasirinkti. Siūloma rinktis projektą, kuriam manai jog turėsi įdėti daugiausiai darbo ir per kurį galėtum išlavinti savo skills.

Vienas įdomesnių projektų šiais metais buvo identity kūrimas. Viskas prasidėjo nuo trumpų savaitės projektėlių, žiūrinčių į skirtingų žmonių grupių identities ir values, pereinant prie kompanijų ir baigiant ženklų, kurie padėtų tau lengviau orientuotis erdvėje, kūrimo. Po to reikia pasirinkti vieną iš tų trijų projektų ir per ateinančią 1.5 savaitės užbaigti.

Aš kūriau identity žaislų kompanijai. Užduotis yra susigalvoti kompanijos values, išsinagrinėti, į kokius klientus būsi orientuotas ir kokie jų poreikiai ir sukurti visual identity. Reikalavimas yra sukurti logo ir pritaikyti identity 4 produktams (vizitinė kortelė ir kiti 3 objektai).

Mano kompanija gamino medinius, ranka gamintus žaislus. Values buvo natūralios medžiagos, kad vaikai galėtų kartu ir žaisti, ir mokytis. Esmė buvo parodyti, kad gamintojui rūpi jo klientai, nes tai maža kompanija. Žaislai orientuoti į turtingus klientus, kuriems labai rūpi jų vaikai. Įpakavimas ir visa identity yra orientuota į tėvus, nes jie leis pinigus pirkdami žaislus. Dėl to įpakavimas prabangus, bet tuo pačiu ir žaismingas. Esmė, kad klientas jaustų, jog viskas rankomis padaryta ir kad galvotų, jog pirkdamas šį žaislą turės vienetinį gaminį.

Logotipas: sukurtas remiantis skaičiavimo kaledėlėmis (tai ir žaidimas, ir mokymasis). Skaičiavimo kaladėles dominuoja visoje identity. Jos šilkografijos būdu atprintintos ant vyniojamojo popieriaus. Popierius yra rankų darbo, dėl to yra labai minkštas ir matosi kiekvienas siūlelis. Žaislų dėžės yra dviejų spalvų, su žaismingai susidedančiu logotipu. Ištraukus dėžę iš apvalkalo, logotipas išardomas, bet lieka kompanijos pavadinimas. Kitas objektas, kuriam buvo pritaikyta identity, yra piešimo sąsiuvinis. Rankomis surištas rankų gamybos popierius su atspaustu kompanijos ženklu ir personal note pirkėjui (tiksliau vaikui). Personal note sako : “Piešk, žaisk ir piešk, o kai pripieši, atsiųsk man ir aš tau parašysiu”. Taip yra išlaikomas ryšys tarp kompanijos ir kliento. Biznio kortelė buvo atspausta nuo polimerinės plokštelės. Spaudžiant ant storo popieriaus, logotipas gaunamas įspaustas giliai į popierių. Dėl to matoma, jog tai nėra paprastu printeriu gaminta kortelė, o rankomis spausta. Tai suteikia daugiau vertės kompanijai.

Aš manau, jog svarbiausia, ką mes gauname, yra tai, jog mus moko su Mac visom programom dirbti, bet tuo pačiu labai skatina su tradiciniais senoviniais spausdinimo metodais, kaip šilkografija ir senovine knygų printinimo ir teksto dėliojimo technika, dirbti. Bei visas kitas printinimo facilities naudoti.

Man pats įdomiausias dalykas, kokį turi mokykla, yra Caseroom (raidžių kambarys), kur yra senovinės knygų spausdinimo staklės ir spintos, pilnos skirtingų šriftų raidžių. Kiekvienas stalčius turi skirtingų dydžių raides (taip kaip kompe kad pasirinktum pvz. Univers šriftą 8pt dydž.). Ten pvz yra stalčius, kuris turi Univers 8pt dydžio raides, tu jas po vieną sudėlioji į tekstą ir spaudi nuo jo. Labai daug eksperimentavimo galimybių. Ką sako dėstytojai, ir dėl ko jie skatina mus atsitraukti nuo kompiuterių? Kartais dėl labai paprasto dalyko. Kai dirbi kompu, ekranas dažnai meluoja. Ne taip atprintinus, negausi to, kas matosi ekrane. Kai darai rankomis, atsiranda tas tikras ryšys tarp darbo ir kurso, nes kiekvienas sprendimas yra padaromas čia ir dabar.

Gale semestro vertinami trys dalykai. Knowledge ir understanding (tai, kaip tu generuoji idėjas, kaip darai research, kaip darai spredimus, ar projektai yra gerai išanalizuojami). Studio practice (kaip daug skirtingų dirbimo būdų naudoji, ar jie naudingi projektui, ko techniškai išmokai, kaip užbaigi projektus). Key transferable skills (kaip komunikuoji savo idėjas su kitais, kaip darai prezentacijas, ar turi stiprią nuomonę ir ar gali ją argumentuoti, kaip sutari su kursiokais, time management ir t.t.)

Na va. Šiaip neturiu kuo skųstis, manau, jog čia yra viskas, ko man reikia.”