“Studijuoju šalia Londono (Hatfield’o miestely) esančiame Hertfordshire’o universitete.” - pasakoja Kotryna Žukauskaitė pasirinkusi universitetą svetur.

Taigi, studijuoju grafinį dizainą ir iliustraciją, o kitąmet (antrais iš 3 studijų metų) reikės pasirinkti, ar grafinis dizainas, ar iliustracija, ir aš rinksiuosi iliustraciją ir važiuosiu pagal mainų programą į Maskvą.

Na, pirmas įspūdis vos atvažiavus į pirmą kursą (ypač turint omeny, kad VDA mokiausi 2 metus plius paruošiamieji VDA kursai - irgi 2 metai), tai taip atrodo vos čia įžengus: yra visos sąlygos tobulėt (ypač fantastiška biblioteka ir jos licenzijos naudotis tarptautinėm milžiniškom duomenų bazėm), smagūs ir labai pozityvūs dėstytojai, įdomi kurso programa, bei labai nemotyvuoti studentai - pamažu jie atsisijoja, nes priima beveik 80, tada po pirmų metų daug žmonių susimąsto, ar tiesiog atkrenta, nes ko nors neatsiskaito.

Kurso programa pirmą semestrą buvo sudėta taip:
1-2dieniais - meninis workshop’as - tęsiasi 2 savaites, t.y. 4 paskaitos iš viso (šitus workshop’us sudarė: piešimas (neakademinis, o visiškai laisvas, nes žmonės stoja čia be jokių piešimo pagrindų, tik su eskizų bloknotais), tada fotografija, šilkografija, adobe programų pagrindai bei tipografijos pradžiamokslis, bet labai jau toks minimalus);
3dienį - teorinė paskaita - dizaino istorija. Jos atsiskaitymas - akademinė 3000 žodžių esė pasirinkta tema (jokių plagiatų, nes tekstus tikrina su spec. skeneriais ir jei randa ‘nucopintus’ gabalus, tai ate ate);
4-5tadienį - pačios sunkiausios ir įdomiausios paskaitos - idėjų generavimas - atrodo, kaip loginiai žaidimai (viskas vykdavo komandose, dažniausiai porom ar po 3). Na, čia estetika užėmė antrą vietą, svarbiausia - idėja. Projektai trukdavo 1-3 dienas.

Kas ypač žavi ir iš karto jautėsi skirtumas - po kiekvieno meninio projekto ir semestro pabaigoj po esė ir idėjų generavimo, portfolio atsiskaitymo gauni lapą, kur dėstytojas surašo stipriąsias ir silpnąsias tavo puses, niekas nelieka nepagrįsta, nes kiekvienas pažymys yra aprašytas - kodėl, už ką, ką daryt geriau ir t.t., nors truputį trikdo pats faktas, kad paties workshop’o ar projekto metu labai bijo dėstytojai į akis kritikuot, tai reik visąlaik įjungt visą įmanomą savikritiką, kad pievų nepripjautum.

Na va, o antras semestras dar įdomesnis - darbai jau nebe komandiniai (ačiū Dievui), o visiškai individualūs - 1mad - media’os workshopai - flash web dizaino pagrindai, flash animacija ir video. (workshopas vyksta 4 savaites, t.y. 4 pirmadienius, bet jau daug darbo ir tarp paskaitų atsiranda);
2dienis - pasirenkamas teorinis dalykas (pasirinkimų buvo kokie 12, čia visų neišvardinsiu, bet aš pati mokausi animacijos istoriją (ir labai džiaugiuos, kad patekau į šią grupę, nes labai įdomu ir įvairiapusiška - ne tik vakarų animacija, bet ir Japonijos, Rytų Europos ir t.t.). Tai va, kiek atsimenu, dar galima buvo rinktis dalykus, kurie varijavo nuo reklamos istorijos iki filmų analizės bei pvz. tokio abstraktaus dalyko kaip ‘digital culture’.

Na ir 4-5tadieniais visas pusmetis suskirstytas į 2 puses - kol viena grupė vykdo 5 savaičių grafinio dizaino workshop’ą, likusi grupė dalyvauja iliustracijoj, tada apsimaino (beje, ta grupių rotacija yra velniškai geras dalykas - aš kai pagalvoju, tai puikiai galima būtų pritaikyti VDA - kol vieni paišo, kiti tapo, treti klijuoja maketus, o ne visi daro viską vienu metu, išsimėto ir nieko nebenuveikia - tikrai būtų daug daugiau naudos, o trumpesni terminai priverstų iš karto atsisėst ir dirbt).

Tai va, trumpai apie šituos du didelius projektus:
grafiniam dizainui pagal pasirinktą tikslinę auditoriją turėjom žingsnis po žingsnio sukurti elektrą taupančios lemputės įpakavimą, arba reklamą, siunčiamą paštu į namus. Čia svarbus buvo ne tiek rezultatas, kiek visa eiga - nuolat prezentuojamos idėjos, net jei jos ir ne galutinės - turi išmokt kalbėt prieš auditoriją, aiškiai ir konkrečiai pristatyt, t.y. PARDUOT, savo idėją ir įtikint užsakovą, kodėl tavo projektas pats puikiausias. Per šias prezentacijas gauni komentarų iš grupės ir dėstytojų, kur toliau eit. Didelę darbo dalį sudarė tikslinės auditorijos analizė - na, kad tikrai suprastum, kokiu tonu ir su kuo kalbi, taip pat visi privalėjo daryti tokius dalykus, kaip moodboard, rašinys apie target audience, rašinys apie tai, ką konkrečiai sugalvojai daryt, po to rašinys apie tai, ką nuveikei ir ką patartum keist ar kur nesuklyst, jei tarkim kitas dizaineris po kažkiek laiko ‘atnaujintų’ tavo darbą. Tarp to įsiterpdavo dėstytojų paruoštos prezentacijos - rodė skirtingom auditorijom skirtas reklamas ir aiškino, kaip jos veikia ir kodėl, taip pat rodė, kaip daromos projekto techninės specifikacijos, aiškino apie CMYK, PANTONE ir t.t. procesus (minimaliai, bet kad orientuotumėmės), emmm .. daug šiaip ten visko aiškino.

Nuolat (per visus workshop’us) dėstytojai tempia krūvą knygų ir skaidrių ir rodo analogus, aptarinėja, analizuoja ir užverčia tiek darbo, kad turi ir pats sėdėt bibliotekoj ir verst visas knygas iš eilės, kritiškai vertint viską, kas veikia, o kas ne. Taip pat nuolat duodami pavardžių sąrašai dabartinėje rinkoje, kurias reikia žinot, taip pat klasikiniai pvz. ir t.t. Netgi buvo apmokymai, kaip kalbėt su užsakovu - ką sakyt, ko ne, KAIP kalbėt, net kaip valdyt intonacijas :)) žodžiu, čia buvo labiau projektas apie analizę, o galutinis rezultatas turėjo atitikt tikslinę auditoriją - tinkamos spalvos, tinkamas kalbėjimo tonas, tinkama tipografija, bet daug labiau kreipė dėmesį i rašinius ir visą procesą, nes kiekvienas kalbėjimas buvo neoficialiai vertinamas.

Iliustracijos projektas: pankovas zine’as - visiškas eksperimentavimas, temos labai atviros, apskritai, ką nori, tą gali daryt - išreikšt savo nuomonę bet kokiu klausimu, ar, pvz., apie tai, ką kolekcionuoji, kas patinka, kas nepatinka - žodžiu, labai plačios temos- nuo socialinių, politinių, iki fanclub veiklos. Šiaip man dar tik prasidėjo šitas projektas, bet jau matau, kad nėra ribų ir labai skatina kuo daugiau klyst, kuo daugiau eksperimentuot, šalia klasikinių priemonių (šilkografijos, lino, raižinių ir kt.), naudot ir netradicines - taškyt, liet dažus, lipdyt koliažus ir kas tik šauna i galvą. Svarbiausia - gerai išsianalizuot pasirinktą temą ir tada vizualiai išreikšt. Rezultatas - 26 a3 puslapių žurnalas kuo pigesnėmis priemonėmis, nenaudojant kompo, tik kopijavimo aparatą ir ką tik nori, bet ne kompą ar fotiką.

Įstot buvo ne tai kad sunku, bet daug popierizmo ir daug susirašinėjimo dėl bendrikų, paskolų, ir t.t. Šiaip britai linkę linksėt galva ir nieko nedaryt, kol neparašai - „urgent urgent”, arba „matter of great urgency” . Susiradau visus kursų aprašymus ir univerų web puslapius per anglijos univerų paieškos sistemą UCAS - ten viskas smulkiai aprašyta: kaip ir kur ką užpildyt, kaip pasiimt paskolą ir kt. Buvo nemažai popierizmo Lietuvoj, nes reikėjo verst ir pas notarus tvirtint atestatus, pasų, gimimo liudijumų ir kt. kopijas, tėvų pajamų deklaracijas ir t.t.t.t. Dar reikėjo užpildyt didelę didelę anketą imant paskolą, kur ir kada ką mokeis, apie šeimyninę padėtį, ir t.t. ir pan., bet, atrodo, dabar jie baigia tą procesą kompiuterizuoti. Tiesa, dar reikėjo rašyti motyvacinį laišką, kodėl nori į šitą univerą, kodėl pasirinkai šitą dalyką ir t.t., taip pat reikėjo pridėt būtinai atspausdintą portfolio.

Kodėl išvažiavau?.. - visiškai atsitiktinis sprendimas, kai baigėsi pirmo kurso euforija ir atsibodo projektavimas :] Ne, na, iš tiesų, tai vasarą po pirmo kurso dirbau Vilniaus Turizmo Informacijos Centre, sutikau daug įdomių žmonių iš užsienio ir nutariau, kad dabar pats laikas keliauti, ir kada, jei ne dabar, plėst akiratį? Taip pat labai jau norėjosi truputį keisti kryptį studijų, kadangi į akademiją stojamuosius išlaikiau būdama 17kos metų, tai tik po kažkiek laiko ėmė konkrečiau formuluotis galvoj, ko noriu. Bet tikrai nenubraukiau tų metų akademijoj, nes matau, kad čia labai tvirtai ant kojų moksluose stoviu tik dėl to, kad turiu, ko jie neturi - humanitarinį pasiruošimą, taip pat akademinį piešimo, spalvų suvokimą, nors, aišku, tam tikrus tikėjimus estetinius teko labai permąstyt. Na, bent turiu su kuo lygint ir čia tikrai nėra viskas taip, kad puiku nuostabu, bet tiesiog viskas yra kitaip, o to man ir reikėjo - naujos patirties, naujo požiūrio, naujų idėjų ir sujungt visa tai su senesne patirtimi.

Emmm, kas dar? - nepatarčiau visiems taip atsitiktinai rinktis univerą, kaip aš rinkaus - manau, yra geresnių mokslų, t.y., BENDRAMOKSLIŲ prasme, bet apskritai, tai man labai patinka šitam universitete:

a) jo vieta - tuščios kaimo pievos - priverčia susikaupti ties mokslais, bet kai viskas atsibosta, labai greitai galima patekti į Londono centrą,

b) biblioteka - vien dėl jos verta čia praleisti metus,

c) dėstytojai ir kaip sudėliotas kursas, nors, aišku, čia mažų minusų galima rast, bet apskritai, tai labai praplečia akiratį,

d) galimybė išvažiuot dar kitur,

e) kompiuterizuota sistema, kai visada viską žinai, nes visa informacija sudedama į didžiulę bazę, visada žinai, ką pasiruošt, ką perskaityt, ką atsinešti į paskaitą, kaip suplanuotas semestras, kada koks atsiskaitymas - niekada nebus jokio netikėtumo ar pakeitimo, viskas labai stabilu ir iš anksto suplanuota, net jei nutinka, kad praleidi paskaitą (nors dėl lankomumo čia labai griežta tvarka ir yra statuto nuostatai, kad praleidus tiek ir tiek, galutinis pažymys maximum gali būt toks ir toks, o praleidus dar daugiau - teks kartot kursą ir kt.).

Tai va, bet šiaip visad esi informuotas, tai man tas labai patinka, kad nereikia kažkur per kažkokius gandus kažką sužinot ir gaudyt dėstytoją už rankovės.

Tiesa, dar pastebėjimas - VDA vis būdavo leidžiama suprast, kad dėstytojai dirba iš idėjos - negalima kaltint, jei nepasirodo ar vėluoja, nes jie turi užsakovus ir kitus darbus. Čia dėstytojai irgi dirba, irgi turi užsakovus, bet jei jam priklauso būti univere 4tadienį, tai jis visą 4tadienį ir bus univere ir nebus niekad ‘neatvyko’ ar ‘vėluoja’. Čia tai būtų visiškai nesuvokiama.

Taip pat kelis kartus metuose įmetami pokalbiai su dėstytoju vienas su vienu - aptariama, ką nuveikei, ar yra pažanga, kas blogai, kas gerai. Labai geri šitie pokalbiai - gali, pvz., pasitarti, jei kas neaišku dėl esė ar šiaip, net jei tau dabar blogas laikas ir ‘nesikuria’ :] Bet šiaip tikrai, čia tokie gelbėjimo ratai tiems, kas užstringa, nors privalo eit visi pakalbėt. Beje, dėstytojai stengias kalbėt su studentais kaip lygus su lygiu, kartais truputį persistengia ir norisi autoriteto o ne kažko, kas vaidina jaunesnį nei yra :] bet apskritai, gera labai atmosfera.

Universiteto tinklapis.
Kurso aprašymas.
Kotrynos kūryba. 

Keletas paskutiniųjų odpo straipsnių

• Tai kas vis dėl to yra tas Industrinis Dizainas? - November 6th, 2008
• Maištingai Trapi Lykke Li Muzika - May 4th, 2008
• „China Design Now“ Ekspozicija Londone - May 3rd, 2008
• "Įstojau į Glasgow School of Art" - Marija Kisieliūtė - March 21st, 2008
• Geriausios Dizaino Mokyklos Pagal Businessweek.com (II) - March 19th, 2008