Na brangieji, šį kartą pristatysiu šiek tiek netašyto ir galbūt jautresnės uoslės žmogui dvokiančio meno! O tokį, puikiai vienas po kito, štampuoja Jungtinių Karalysčių vaikas, David Shrigley. Galbūt jo darbai labiau primena mokinukų per nuobodžias pamokas peckiojamus paraštėse piešinukus, bet jeigu visas pasaulis atkreipė į tai dėmesį, manau kažkas tame yra, todėl vertėtų žvilgtelėti ir jums.
Keletą metų vis užkliūdavau už šio, švelniai tariant, keistuolio pavienių darbų, kol galiausiai visiškai neužkibau už animacinio filmo, kurį specialiai jums ieškojau visą dieną. Bet kol kas dar trumpai apie patį autorių.
David Shrigley 1991-ais metais baigė Glasgow menų mokyklą(paminėjau visai netam, kad galėčiau vadinti jį menininku, tiesiog manau tai visai įdomus faktas, šio žmogaus atveju). Kitas, jau rimtesnis pretekstas rimčiau pažvelgti į D.Shrigley, tai, jog jo fotografijos ir skulptūros buvo eksponuojamos netik Didžiosios Britanijos ribose, bet ir daugelyje kitų pasaulio muziejų ir parodų. Autorius taip pat yra išleidęs per 20 savo iliustruotų knygų.
D.Shrigley taip pat dažnai kritikuojamas kaip ir giriamas, nors gal kritikuojamas truputėlį daugiau, bet tai visiškai nekeičia paties menininko požiūrio ar humoro jausmo. Būtent humoro jausmas ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl toks didelis kontrastas supa D.Shrigley. Vieniems jis visiškai nesuprantamas, o kitiems toks artimas ir akivaizdus. Nieko keisto tame nėra, nes juodasis humoras turi savybę, arba tu jį mėgsti arba nekenti, abejingų nėra. Tai ir yra svarbiausia meno funkcija, mano manymu. Nepalikti nuošaly nė vieno. O jeigu tavo kūrinys nesukėlė jokių emocijų vadinasi jis nieko vertas. Ir taškas.
Aišku galima pasakyti, jog tai dar vienas lengvą kelią pasirinkęs, norintis kuo daugiau triukšmo sukelti išsišokėlis, bet kol kas spręsti per anksti, dar pamatysime. Galima prikibti ir išpeikti pavienę autoriaus iliustraciją, fotografiją ar skulptūra, bet juk menininkas tai netik jo darbai, bet ir jo asmenybė. Prieš teisiant siūlau jums įsigilinti į ištisas D.Shrigley darbų serijas ir manau truputį atvėsite. Pamenu kai varčiau jo knygeles Pompidou knygyne, jaučiau kaip negaliu padėti atgal į lentyna neperžiūrėjęs kiekvieno puslapio. Šis žmogus tikrai turi ką pasakyti. Kartais atrodo, kad kai kurie pasisakymai, kaip pavyzdžiui anas esantis aukščiau, visiškas nonsensas, bet D.Shrigley atveju netai ką tu perskaitai ar ką matai yra menas. Žodžiai susiriša su vaizdu ir su kiekvienu puslapiu koduoja pasąmonėje kažką žymiai didesnio nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Manau pilnai galima vadinti tai konceptualiuoju menu su šiokiomis tokiomis šizofrenijos priemaišomis. Aišku, po straipsnio apie konceptualizmą bijau ką nors ir besakyti, Ms_Cuba daugiau žino apie tai, todėl būtų visai įdomu išgirsti ir jos nuomonę.
Prieš rodydamas pagrindinį filmą, kurį minėjau pradžioje noriu pasidalinti muzikiniu Blur klipu, kuris priminė man apie D.Shrigley ir paskatino parašyti šį maloniai ir lengvai besidėstantį straipsnį.
O štai ir man labai patikęs “Who I Am and What I Want”:
Na, ar tai nėra puikiausias apnuoginto žmogaus su jo visom emocijom ir absurdiškumu iliustravimas? Jeigu atplėštume kiekvieną mus apibūdinančią savybę ir ją atidžiai išnagrinėtume ar nerastume panašumų? Galbūt. Bet kažkaip nesinori to pripažinti. Juk mes kažkas daugiau. Ir tai taip pat tiesa. Ir tai taip pat atsispindi šiame filme.
Na, laikas man jus palikti, brangieji, su jūsų pasipiktinimu, su jūsų pasimetimu, ar dar kokiom emocijom, bet kokiu atveju tikiuosi turėsite ką pasakyti man apie tai.
Malonaus tolimesnio krapštymosi.
Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
Komentarai (7)
Shrigley labai gerai
tas plastelininis žmogutis labai sweet…
ten bronza :]
pralinskmino mane tie piesinukai ”) juokimasis is paties saves yra labai smagu..
jė
labai savotiškai :)
patiko medis kampe :))
uu… Sudomino mane David’as kaip meninkas ir kaip asmenybe, idomu kas ji ikvepia. Filmukai tikra miglos invazija i mano prota, jei taj skamba logiskaj :) nors kur cia logiskumas, kai toks geris sklando.