Iškarto perspėju ar tai ginuosi, kad tai nebus aprašymas apie eilinį laukinės gamtos fotografą, nes aš pats nesu tokių mėgėjas. Mane žavi tas jausmas kai pamatai išimtį, atrodytų, tau nebesukeliančiuose jokių emocijų dalykuose. Ilgai ieškojau prieš porą metų pamestos šio fotografo pavardės, kad galėčiau jus taip pat panardinti į pilną harmonijos ir išminties jo pasaulį.

Gimęs 60-aisiais Toronte, Kanadoje ir pradėjęs savo karjerą nuo dokumentinių filmų Paryžiuje, G.Colbert’as dabar vienas iš labiausiai vertinamų meninės fotografijos atstovų. Iš tikro tai visai nesvarbu. manęs tikrai nesudomintų tokia įžanga, “let the pictures talk”, o aš tiesiog pasidalinsiu tuo kas asmeniškai mane palietė G.Colbert’o kūryboje.

“Ashes and Snow”

Ciklas, projektas, filosofija, poezija, religija, muzika. Net nežinau kaip teisingai pavadinti tai, tikriausiai todėl, kad “Pelenai ir Sniegas” sutalpina viską į vieną bendrą visumą, įtraukiančią į tranzo būseną. Aš visada laikiausi tos nuomonės, kad geram kūriniui turi būti ir gera dirva, pateikimas, todėl nudžiugau netik pamatęs, bet dar perskaitęs ir išgirdęs “Ashes and Snow”.

Šį kūrinį sudaro nuotraukos, meninė video medžiaga, muzikinis fonas ir novelė. Viskas bendrai sudaro tolimos, ilgos, kažkada seniai įvykusios kelionės įspūdį nublukintą ir išdegusį sepijos tonu kaip fotografo nuotraukos.

Autorius mus patalpina į išgalvotą istoriją, lyg būtume jos veikėjai ir tuo pačiu skaitytume klajūno laiškus siųstus žmonai 365 dienas, kasdien po vieną. Taip, tai žmogaus išvykusio į dvasinę kelionę istorija.

“Laiškas 68″

“Banginių pulkelis gulėjo ant jūros lyg ilgas atsilošęs Buda. Mano sesuo ir aš priglaudėme savo ausis prie valties dugno, kad galėtume klausytis jų dainų.

Mes atsigręžėme į mano senelį ir paklausėme, “Ką reiškia jų dainos?”

“Banginiai dainuoja ne todėl, kad turi atsakymą,” pasakė jis.
“Jie dainuoja, nes turi dainą.” ”

Stebint lėtai nardančio žmogaus ir dramblio ar banginio povandeninį šokį lydimą ramios meditacinės garsų sekos apima įvairiausios mintys, visiškai nesistebi tokiu keistu reginiu. Pasąmonėje nujauti, kad tai yra natūralu, žmogus ir gamta harmonijoje.

Atrodo lyg tie žmonės iš kito pasaulio, jie rado kalbą su tais milžinais, kurie yra taip pat mūsų planetos vaikai. Ir kas įdomiausią, jie saugo gilesnę išmintį negu mes, šio pasaulio valdovai. Nenoriu skambėti perdėtai, lyg fanatikas gyvūnų mylėtojas, toks tikrai nesu, bet įsiklausau į prasmingus žodžius.

“Laiškas 7″

“Laikų pradžioje dangus buvo užpildytas skraidančių dramblių. Per sunkūs savo sparnams, jie kartais krisdavo pro medžius ir gąsdindavo kitus gyvūnus.

Visi skraidantys pilki drambliai persikėlė prie Gango ištakų. Jie sutarė nusimesti savo sparnus ir apsigyventi žemėje. Kai juos nusimetė, milijonai sparnų krito ant žemės, sniegas juos uždengė, taip gimė Himalajai.

Mėlynieji drambliai nusileido jūroje ir jų sparnai virto pelekais. Jie yra banginiai, bestraubliai vandenynų drambliai. Jų pusbroliai – lamantinai, bestraubliai upių drambliai.

Drambliai chameleonai pasiliko savo sparnus, bet sutiko niekada daugiau nenusileisti ant žemės. Jie keičia savo plunksnų spalvą kiekvieną dieną. Šiandien jie žydrynė, o kada lyja perlų spalvos.

Kai minga, chameleoniniai drambliai visada gulasi toj pačioj vietoj danguje ir sapnuoja su viena praverta akimi. Žvaigždės, kurias matai naktį, yra nemirksinčios miegančių dramblių akys, kurie miega su viena pramerkta akimi tam, kad prižiūrėtų mus.”

Autorius kalba netik apie žmogaus ir gamtos giminingą ryšį, bet ir apie meilę, ir mylimo žmogaus ilgesį, kas taip įtraukia beskaitant, jog pats jauti tą begalinį atstumą tarp šių žmonių, kurių vienas guli po žvaigždėtu dangumi pačiame pasaulio krašte. Taip pat minimi vaikystės, tėvų ir prisiminimai iš praeito gyvenimo, apmąstomi jau iš kitos perspektyvos, filosofiškai.

Gailiuosi tik vieno dalyko, kad neturėjau galimybės aplankyti taip pat puikiai paruoštos G.Colbert`o “Ashes and Snow” parodos.

Pabaigai, kai jau peržiūrėsite viską ką patalpinsiu žemiau, siūlau būtinai nueiti šia nuoroda ir pajusti viska savo kailiu.

Malonaus knaisiojimosi ;)