Nina Simone – dainininkė, kurios dainos skamba mano galvoje ir playliste jau daugiau nei 2 metus. Jos muzika – Jazz‘as užburia savo garsais, atmosfera, dainų žodžiais. Įdomiausia, jog Nina Simone tokia pat populiari buvo ir prieš 30 metų, o dabar, po jos mirties (2003) populiarumas nei kiek nesumažėjo.

Kodėl toks populiarumas? Nina Simone puikus įrodymas, kad tikra gera muzika, nuoširdžiai kuriama žmonėms, niekada nemiršta, niekada nenustumiama į šalį. Gebėjimas perteikti nuotaiką užburia – kai kurios jos dainos ramios ir romantiškos, kai kurios liūdnos ir keliančios melancholiją, kai kurios linksmos ir liepsnojančios. Visos nuotaikos akimirksniu persiduoda klausytojui. Tai kažkokia magija, viliojanti saldžiais garsais. Klausant jos dainų papuoli į jos sukurtą pasaulį, jos sukurtą atmosferą – joje dingsta visa realybė ir lieka kažkoks neapsakomas ramybės ir atsipalaidavimo jausmas, šiek tiek kvepiantis hipiškumu ir lengvabūdiškumu.

Žavi dainų žodžiai. Nina Simone visada garsėjo kaip kovotoja už moterų ir juodaodžių teises. Jos muzika apie gyvenimą, jo liūdesį ir džiaugsmą, apie žmogaus sielą, nepriklausomybę, laisvę. Savo muzika ji pasiekė to, jog kai kurie vadino ją šventąja. Šis faktas turėjo ir neigiamų priežasčių. Dėl siekio “supolitinti” muziką dainininkei teko išvykti iš JAV. Nuo to laiko ji gyveno Europoje, savo gyvenimą užbaigė Prancūzijoje.

Nina Simone biografija ne iš paprastųjų. Mergaitė, kurios tikrasis vardas Eunice Kathleen Waymon gimė 1933 metais Karolinoje. Augo 8 vaikų šeimoje. Dar vaikystėje pradėjo groti pianinu vietinėje bažnyčioje visus nustebindama savo talentu. Muzikoje jai labai padėjo jos mokytoja, kuri padėjo mergaitei nuo mažens sekti savo talentu. Mama, paprasta darbininkė, mokėdavo už pianino pamokas. Paauglystėje dainininkė išvažiavo į Filadelfiją, kur pradėjo savo karjerą, čia buvo įtraukta ir į šou verslą.

Jos muzika geniali, jos asmenybė stulbinanti, melodija sklinda iš vidaus, scenoje ji ir dainininkė, ir pianistė, ir aktorė, ir tyli širdies išklausytoja.