Kauno Šokio Teatras “Aura” – viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kuriose gali pamatyti tikrą šiuolaikišką modernų meną. Juk Lietuvoje meno tendencijos daugelyje sričių dažnai atsilieka, dažnai pamatome tai kas užjūrio valstybėse jau seniai nebe naujiena. Mūsų valstybėje, kur menas ir kultūra dažniausiai nustumiami į antrą planą, tik begalinis entuziazmas, pasiaukojimas ir darbas gali padėti pasiekti tikrai gerų rezultatų.
Šokio teatrą “Aura” galime priskirti prie kamerinių teatrų, jo patalpos minimalios, salė viena (kurią sunkiai pavadinsi sale), dirbantį kolektyvą sudaro vos keletas entuziastų, kurie sugeba atlikti tokį darbą, su kuriuo ne visada susidoroja normali didelė komanda. Teatro meno vadovė – choreografė, pedagogė Birutė Letukaitė išraiškos šokio mokėsi pas Kirą Daujotaitę ir 10 metų šoko jos vadovaujamame kolektyve “Sonata”.
“B. Letukaitė šaunuolė! Ne vien todėl, kad be savų patalpų, be civilizuoto finansavimo, be “teisinės registracijos” išaugino profesionalų, tobulybės siekiantį, unikalų meninį kolektyvą. Šaunuolė todėl, kad nebijo konkurencijos, kviečiasi rimtus choreografus, kurie padeda tobulėti “Aurai”, ir trupės vadovei. Todėl ir rezultatai akivaizdūs. <…> Jau laikas šokio teatrą “Aura” vadinti ne Kauno, o Lietuvos šiuolaikinio meno reiškiniu, garbingai reprezentuojančią mūsų krašto meninį mentalitetą. ” – Vida Savičiūnaitė, Lietuvos rytas, Spalio 22, 1993, Vilnius
Viena pagrindinių šiuolaikinio meno paslapčių yra bendravimas su užsienio menininkais, bendradarbiavimas kuriant. “Aura” koncertavo 21 užsienio valstybėje, dirbo su 32 užsienio choreografais. Šis teatras organizuoja didžiausią Lietuvoje tarptautinį “Modernaus Šokio Festivalį”. Taigi šią savaitę “Auros” repeticijų salė virto pasirodymų sale. Kai kuriems tai gali pasirodyti neįmanoma, tačiau žiūrovus pasitiko nedidelis, minimaliai pasirodymui pritaikytas kambarys, pasižymintis savo jaukumu ir smilkalų aromatu. Atlikti Izraelio choreografų kūriniai buvo stulbinantys.
Šį vakarą buvo pristatyti du unikalūs spektakliai – Yossi Berg’o “Piknikas” ir Renana Raz “Gentis”. Abu labai skirtingi savo tematika ir atlikimu. Pirmas lengvesnis, paprastesnis, žaismingesnis. Vaizduojamas keturių žmonių žaidimas, jų vaikystės atsiminimai ir dainos persipina su linksma, bet įtempta atmosfera. Labai pabrėžiamos atlikėjų emocijos, veido išraiškos, vaidyba ir apšvietimas perteikia saulėtos dienos nuotaiką ir vaikišką dūkimą. Stebint šokėjus tarsi įsisuki į jų šėlsmą ir kaskart didėjančią įtampą žaidimui įsisiautėjant.
Antrasis spektaklis “Gentis” kur kas sudėtingesnis, labai traukiantis savo simbolika, prikaustantis energingais judesiais, besikeičiančia muzika. Kūrinys susideda iš trijų dalių – pradžios, mūšio ir apeigų. Jis pastatytas remiantis drūzų bendruomenės, gyvenančios Izraelio šiaurėje, Libijoje bei Sirijoje, liaudies šokiu Debka, kurį tradiciškai atlieka tik vyrai. Ritualas pateikiamas modernia kalba – vyrų jėga, judesys, ekspresyvumas, manieros perkeliamos į moters kūną, kuris šiame kūrinyje paneigia klasikinį įvaizdį – iš švelnios ir ramios būtybės, moteris tampa agresyvia, erotizmu spinduliuojančia, griaunančia ir kuriančia jėga. Choreografija prikausto, folkloro motyvai tapę kūrinio jungtimi, daro šokį paslaptingu, nepažįstamu, bauginančiu įtampa. Šis pasirodymas tai ir spektaklis, ir šokis, ir koncertas viename – atlikėjai reiškia emocijas, jų veido išraiškos perteikia jausmus, judesys diktuoja sekantį vyksmą.
Lietuvoje retai gausite progą pamatyti tokius modernius kūrinius, pasižyminčius profesionalumu. Turėtų būti įdomu ir tai, jog choreografai iš Izraelio, tačiau kūrinius atlieka lietuvių šokėjai. Nepraleiskite progos pamatyti “Auros” spektaklius, kurie vyks visą savaitę, galbūt tokios progos vėliau teks ilgai laukti.
