Kiekviena epocha turėjo savo architektūrą, kuri atspindėjo žmonių gyvenimą, aplinką, skonį, kasdienybę. Modernizmo architektūra gimė kartu su plieno konstrukcijų atsiradimu. Naujausios tendencijos visų pirma buvo panaudotos parodų paviljonuose, bokštuose, tiltuose – tik vėliau plieninės konstrukcijos atsirado gyvenamosiose rezidencijose, kurios yra tokios aktualios šiuolaikiniam žmogui.

Klausimai diskusijai:

• Sakoma, jog šiuolaikinė architektūra neturi estetikos yra negraži, ką manote jūs?
• Ar renesanso, gotikos <…> architektūra vertingesnė už “stiklo ir plieno” architektūrą?

Nuotraukoje matote patį ilgiausią pasaulyje “cable – stayed” tipo tiltą, kuris statomas paremiant vienu ar daugiau vertikalių bokštų ir juos jungiančių horizontalių konstrukcijų. Šis milžinas, sukurtas Hong Kong’e, pavadintas Kap Shui Mun tiltu. Konstrukcijos ilgis yra 820 metrų, tiltas naudojamas ir kelio, ir traukinių transportui. Projektas sukurtas Kumagai-Maeda-Yokogawa-Hitachi Joint Venture. Jo įvykdymui prireikė 210 milijonų dolerių ir 4800 tonų plieno.

Kap Shui Mun matomas jau iš toli, sutemus jis žavingai šviečia ir tampa netik švyturiu atplaukiantiems laivams, bet ir puošiančiu miestą simboliu. Galima pastebėti, jog iš tam tikrų rakursų pati tilto struktūra primena laivą, o plieninės konstrukcijos laivo bures. Tiltą sudarančios dalys nėra simetriškos – jis padalintas į dvi nelygias dalis (ilgesniąją ir trumpesniąją), galima pastebėti, jog trikampiai, sudaryti iš lynų taip pat neatsikartoja, tarsi sukuria žaismingą, ritmišką eilę.

Šiomis dienomis tiltų statyba, jų egzistavimas mums yra įprastas dalykas, tačiau pagalvokime kas atsitiktų, jei pasaulyje būtų susprogdinti visi didžiausi tiltai? Netektume susisiekimo vieni su kitais, eismas sutriktų, tokia valstybė kaip Anglija būtų pasiekiama tik lėktuvais ir laivais..

Renesanso laikotarpiu buvo mėgiami puošnūs, didingi, pilni įvairiausių dekoracijų ir arkų tiltai. Dabartiniai tiltai visai kitokie – jie paprasti, sukelia lengvumo pojūtį stebint iš toli, ir gremėzdiškumo pojūtį stovint ant jų, juose mažai papuošimų ar dekoracijų, dažnam jie gali pasirodyti visai “nesimpatiški”, tiesiog savo funkciją atliekantys objektai. Mano manymu visgi dabartiniai tiltai turi savo žavesio, nieko nėra gražesnio nei rūke paskendęs neaprėpiamas kelias į kitą žemę, sukeliantis vienišumo ir melancholijos pojūtį.. Tokie tiltai nebeartimi kaip Renesanse aristokratijai ir puošnumui, jie labiau skirti paprastam kasdienybėje nuskendusiam lietsargio slepiamam pakeleiviui..