Prisipažinsiu, jog feministinį meną atradau visai neseniai, nors ši meno kryptis vieną dominuojančių vaidmenų, ypač JAV, atlieka daugiau kaip keturiasdešimt metų. Išties, nepulsiu kūlversčiais ir nepasakosiu visos feministinio meno gyvavimo istorijos. Šiame straipsnyje, o gal greičiau savo dienoraščio pirmame puslapyje noriu jus supažindinti su viena ryškiausių feministinio meno atstovių – Judy Chicago.

Visų pirma, tai moteris kovojanti už save ir visų moterų teises, tai menininkė, skulptorė, pedagogė, feministė, intelektualė, kurios karjera dabar apima keturis dešimtmečius.

Judy Chicago (tikrasis vardas Judy Cohen) gimė 1939m. Čikagoje žydų šeimoje. Studijavo meną Kalifornijos universitete Los Andžele. Absolventų mokykloje UCLA ji pradėjo vystyti ryškius moteriškus vaizdus savo tapyboje, tačiau tai nesužavėjo vieno iš jos tapybos dėstytojų. Judy Chicago paveikslus, kuriuose buvo vaizduojami moters lytiniai organai, dėstytojas laikė apgailėtinu menu. Tuomet Chicago savo kūrybines idėjas bandė atskleisti skulptūroje. Daugelis jos ankstyvų darbų buvo metalinės ir stiklo pluošto skulptūros. Nieko nepaisydama, ji tęsė savo idėjas aiškiai vaizduodama seksualinius ir feministinius vaizdus. Vėliau dėstytojaudama Kalifornijos Menų Institute tapo viena iš projekto “Womanhouse” (moterų namai) lyderių. Šiam projektui sukūrė „Menstruacijų vonią” bei parašė performanso dalį „Varpos ir makšties žaidimas”.

Projektas „Moterų namai” (Womenhouse). 1971-1972 m. sandūra. 6-ių savaičių projektas. Vadovės Miriam Schapiro ir Judy Chicago.

Taip pat Judy Chicago dalyvavo bendruose projektuose kaip „Kviestiniai pietūs” (The Dinner Party) ( apie juos plačiau kalbėsiu antroje dalyje), „Gimimo Projektas” (Birth Project), „Holokausto Projektas” (Holocaust Project) ir „Rezoliucijos: Dygsnis laiku” (Resolutions: A Stitch in Time).
Judy Chicago ne tik dėstė universitetuose, ne tik kūrė, bet ir rašė. Ji yra autorė tokių knygų, kaip: „Per Gėlę: Mano Kova kaip Moters Menininkės” (1975); „Kviestiniai pietūs: Simbolis Mūsų Paveldo” (1979); „Holokausto Projektas: Nuo Tamsos į Šviesą” (1993); „Kviestiniai pietūs/Judy Chicago” (1996) ir t.t. Tačiau grįžkime prie jos darbų. Štai keletas darbų iliustracijų, kurios atskleidžia ne tik moters trapumą, bet ir parodo kokios iš tiesų moterys gali būti stiprios, sugebančios išreikšti savo nuomonę bei ją ginti. Kiekviena moteris stebėdama, šios menininkės kūrinius gali išvysti juose ir dalelę savęs.

„Gimimo projektas”…

…pasak, Judy Chicago „ Gimimo projekte” pagrindinė tema – gimimas. Projekte vaizduojama moteriška patirtis, kuri atskleidžiama pasitelkiant į pagalbą rankdarbių motyvus.

„Holokausto Projektas”…

…projekto kūryba truko net aštuonerius apklausos, kelionių ir studijavimo metus, (jis įtraukia seriją vaizdų, jungiančių Chicago‘s tapybą su Donald Woodman fotografija). Šis darbas, jei remtumėmės menininkių idėjomis, pabrėžia visų žmonių pažeidžiamumą stebint besitęsiančias vaikų skriaudimo problemas, genocidą, vergovę ir aplinkos naikinimą (nepamirškime, kad pati Judy Chicago buvo žydė, vadinasi tai galėjo ją pastūmėti prie šio projekto).

„Rezoliucijos: Dygsnis laiku”…

…siekia atkreipti dėmesį į plačiai paplitusią socialinių vertybių problematiką – žmonės nebežino kas yra vertybės. Šis projektas iš naujo interpretuoja tradicines patarles, kalba apie tokias vertes kaip šeima, atsakomybė, tolerancija, žmogaus teisės, viltis.

„Išlaisvinti žmones – yra meno tikslas, štai kodėl menas man yra laisvės mokslas”, taip teigė vienas ryškiausių Vakarų Europos menininkų – Joseph‘as Beuys‘as.

Menas laisvės mokslu tapo ir moterims. Įgyvendindamos savo idėjas, atskleisdamos savo jausmus, siekdamos lygių teisių tarp vyrų ir moterų jos ne tik kūrė savo meną – feministinį meną, bet ir tapo laisvomis, nuo nieko nepriklausančiomis asmenybėmis.

Antroji dalis >>