Erdvė postmoderniame amžiuje (suprask, tame, kuriame tarpsti tu ir aš), pasak daugelio žymių ir ne tokių žymių mąstytojų savo reikšmingumu pralenkia laiką. Čia buvo ekskursas į filosofinę minties tradiciją. Filtras. Kas liko paskaityt toliau, atsipūskit – kalbėsim apie Skalvijos kino salą/ę.
Erdvė – Skalvijos kino centro salė. Atmosfera: įvairias emocijas sugėrusios ekstravagantiškos kėdės, pledukai, aplinkui zujantys egzaltuoti paaugliai (čia, manau, kažkaip susiję su kino akademija) ir garsas. Skaitytojau, turėk omeny, kad filmas dar neprasidėjo. Čia kalbėsim apie tas kelias ar keliolika minučių, kurios, kalbant kinematografiniais terminais, yra tarp kadrų (arba analogiškai – literatūrologas pasakytų – tarp eilučių, ir būtų neteisus), tavo juslingo gyvenimėlio kadrų. Paprastai jos išsitrina iš tavo, sinefile arba ne, asmeninės istorijos. Bet būna, kad.
Imi kartą ir pro miesto mantras niurnančius kaimynus (tu neniurni, nes ateini vienas/a) išgirsti muziką.
Ir pagaliau – šiandien apie Nouvelle vague.
Mano asmeninė šios grupės istorija prasidėjo Skalvijoje. Tada įsivardijau šią muziką kaip X, suprask, nežinomasis. Po to, viename šiaurės miestelio bute gėriau pieninį ulongą ir klausiau Eglės poezijos. Būtent tuomet fone išgirdau kažką panašaus į ,,dancing with myself…” ir voila. Tiesa, man buvo pasakyta, kad grupės pavadinimas rašomas problematiškai (bohemiškam vakarėliui nedera skrebentis ir spręsti gramatines užduotis), tad nežinomasis X dar kurį laiką vadavosi komos būsena – Nūvel Vag. Ir pagaliau, nepamenu kaip, bet. Apie Nouvelle Vague.
Apie pavadinimą. Šeštame septintame dešimtmečiuose Prancūzijoje buvo filmininkų grupė (tokie grandai kaip Jean-Luc Godard, François Truffaut, Éric Rohmer, Claude Chabrol ,Jacques Rivette), neoficialus judėjimas, kuriam kritikai prilipdė Nouvelle Vague (Naujoji Banga) pavadinimą. Tai čia ne apie juos.
Prancūzija. Projektas. Pirmasis albumas parduotas daugiau negu dviejų šimtų tūkstančių tiražu. Koncepcija: originalios aštuoniasdešimtųjų post-punk aranžuotės. Pridedama bossa nova garsiukų, keičiami merginų vokalai. Du pastovūs nariai – Marc Collin, Olivier Libaux.
Šiek tiek sulietuvintų siurrealistinių grupės lyderio pamąstymų ir regėjimų: kuriant pirmąjį albumą aš įsivaizdavau jauną brazilę septyniasdešimtaisiais Rio paplūdimyje dainuojančią ,,Love will tear us apart”, tuo tarpu rengiant antrąjį, regėjau jauną jamaikietį su akustine gitara rankose Kingston priemiestyje dainuojantį ,,Heart of Glass”. Tuo pačiu metu turėjau mintyse dar vieną sceną: jauna akla mergina, ignoruojama praeivių, groja akordeonu Paryžiaus metro ir dainuoja ,,Fade to Grey”.
Perkusija, akustinė gitara, akordeonas, sensualus moters balsas…
C‘est tuot. Entendez. Ecoutez.
Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
Komentarai (22)
Savotiškai, sakyčiau. Bet ar man kažkas ne taip, kad pavadinimo nelabai suprantu, ar kokių tai skyrybos ženklų trūksta.
del pavadinimo echo turejo labai stipria pozicija, nedrisom nieko keisti :) klausimas jai :)
eghem mielaisis veizetojau; (tradiciskai ce turetu but kablelis, bet)
jus aisku tradiciskai manote, kad pavadinimas turetu kazkaip signalizuoti apie turini. atsakymas i jusu abejones: as taip nemanau
beje. ce d.petrosiaus eiles. citata daugiau maziau. poezija kuri nesirimuoja ir atrisa
as daba abejoju tik del vieno. art kartais tas voras negyveno kitoj eilutej. butu mazdaug taip: ,,meditavau viena koja/voras”. pasviraji skiriu armat
:D ak, dabar jau aiškiau, dėl pavadinimo ir turinio sintezes sutinku ;) cia autoriaus teise rinktis.
Ar darasyti prie pavadinimo, D.Petrosius? :)
echo, neteigiu ir nemanau, kad pavadinimas būtinai turi atspindėti turinį, o iš to išplaukia, kad taip pat dėl to neturiu jokių abejonių. Taip pat liko nesuprastas faktas, kad komentavau ne prasminį pavadinimo turinį, o jį patį kaip sakinį, gramatiškai. Sutikčiau su tomis autoriaus, t.y. tavo, echo, abejonėmis, kad voras galėtų ir kitoj eilutėj gyventi. Arba atsiskirti save kokiu tašku, kita atmaina. Pavadinkime tai “pavadinamąja pavadinimo logika”. Galbūt sakysite, kad tai subjektyvu ir “nebohemiška”, bet turiu nuomonę, kad bent minimalūs, prasmę suvokti padedantys skyrybos ženklai sakiniuose turi būti, o juo labiau pavadinimuose (kaip jau mums bando skelbti minėtoji pavadinimo logika). Tada taptų suprantamiau, kas norima pasakyti pasakyti – ar kad pats voras meditavo, ar meditavo kažkas, kurio akiraty – voras. Arba išgelbėtų autorystės įvardijimas, suteikiantis žinojimą, kad taip norėjo pats autorius. Matote, kartais gerai turėt aplinkybes. Atsilygindama už pasvirąjį, skiriu brūkšnelį: “-”. Na va, voras.
admin, darasyk. as laiske minejau, bet kzk praleidot
armat, tap chia musu klaida, atsiprashom labai, kad supykdem :) echo nekalta, autorius buvo nurodytas
armat. armat.
susiradau knygele. niekada nebuciau patikejus kad ieskosiu poezijos tokiomis aplinkybemis ( kaip teisme kokiam daiktiniu irodymu delei), ale va matai kaip buna. tej daba citata kaip reikiant : ,,meditavau viena koja voras” ce eilute, d’accord? eilerascio pav. ,,iš tvermės D” (ooo, tai jau smūgis zemiau keliu, kaip ir ce jokiu skyrybos zenklu?!) acipr., nesusilaikiau.
logika. logika.
tesiu citavimo manija: ,,komentavau ne prasminį pavadinimo turinį, o jį patį kaip sakinį, gramatiškai”. issiskiria ce jau radikaliai pasaulejautos ir zodziojautos svertukai pas mumi. tai nera sakinys, kuris turetu apciuopiama anatomija, kuria tu galetum isnarstyti savo uzastrintu loginiu skalpeliu. tai zaidimas. visa jo esme – interpretacija, absentas, supranti?
tejp. kas ti dar…
,,nebohemiska”. kai suzinosi, kas yra bohemiska, bohema etc., pranesk ir man. ce toks pat tuscias/per pilnas komentas kaip, pvz., ,subtilu’. juo gali uzpildyt tarpzodines pauzes. nors geriau jas pildyt krenkstimu: ehhrem ar pan.
del autorystes nenurodymo – pagaliuku per admin sonkaulius.
NASA zino, kad echo tikslas – laimeti daugiausiai komentaru sulaukusio straipsnio medali
yeah
pagaliuku per sonkaulius Gintarei, ji apsieme sio posto publikacija ;)
Žinoma žinoma, aiškuma dabar. O autorės manymą, kurį išdėstė pirmam atsakyme, galima nurašyt nežinojimui/nepažinojimui
amazoniu laikai kokie taj.kiek jusu ten prie pulto sedinciu? beje, tai nereik ridikaites parodos recenzijos?
miglos
armat.posukiais ce kazkaip iseinam is situacijos
echo, reikia. Gintare tau parasys, dar siandien.
Na va ir vėl. Kaip matau, echo, ne iki galo ar net visiškai nesuprasta liko, ką norėjau pasakyti. Ir net pavadinamoji pavadinimo logika. Akcentas ties šičia: pavadinimas. Nemanau ir neteigiu (ne ne, net nebandau), kad VISI sakiniai šioje planetoje turi būti su idealiai sudėtais skyrybženkliais ir šiaip būti gramatiškai teisingi. Neturi teisės spręsti apie manąjį poezijos supratimą, taip kad šitas nuosprendis panaikinamas, o juo labiau kai nė nebandžiau smogti pačiai poezijai kaip reiškiniui ar jos raiškos laisvei, kas yra žinoma ir gerbtina. Taip kad tiek. Ne, dar pridursiu didingo aiškumo vardan, nors jau išsiaiškinta – pirmo komentaro nei nebūtų buvę, jei būtų buvę galima suprasti, kad pavadinime – poezija. Va štai ir eilutė.
P.S. O kas yra bohemiška (antai – “bohemiškas vakarėlis”) turėtum pati geriau žinot kaip šito žodžio vartotoja. Ironijos dulkelės, et.
Gerai, viskas, išeinam iš situacijos jau tikrai. Manau viskas aišku ir pakankamai paaiškinta. O pykčio tikrai nėra, ko tik nepadarysi dėl aiškuminio aiškumo.
Gero vakaro esantiems.
pps.autoironija. tokia egzistuoja. joa. bet kitakart AISKUMO delei, ivardinsiu ja kaip tokia.
oh la la. mano sakinys. pagauni minti?sakinys. komento kontekste nebuvo minima/turima galvoje poezija. apskritai. zodzio/sakinio ir autoriaus/jo vartotojo rysys. tokia mano pozicija. nereikia jos vertinti, supranti? zmoniu beda ta, kad jie ne tik turi savo tiesas, bet bando jas itaikyti kitiem. ce nebylusis kinas.
fin
Klysti ar parodai neatitikmenį keliais aspektais vėlgi, bet jau nebesivelsiu į pastarąsias peripetijas, visgi fin fin. Tik va, kaip ponas A. Schopenhauer sakė, įvardydami klaidas/manymus kitų ir teisdami, teisiame ir savo pačių poelgius, tik tiek, kad esamuoju momentu jų nematome.
Žmonės, echo, žmonės. Ir tos tiesios tiesos.
as nuolat klystu, ok?
kalamburai ir schopenhaueris. nice
kas bus ryt? nyce? echo, tu klystantis bjaurus antzmogi. po to ateis toks senis, jo barzda ilga lig zemes…abrakadabra. is armat katiliuko islis koks baudrillard’as ir mestels: echo, simuliakre tu.
labanakt
neturi kartais brolio?
as tai atradau kitaip
mano vienas kolega dave 1ame cd 5 cd mp3 formato Toxidemoon, kas yra tobula grupe isvis,,,
o ten jie turejo gabala In the manner of speaking
o ji ivedus i utube atsirado ir sita grupe, Nouvelle Vague
ir taip uzbure
taigi, vienu suviu gavau 2 zujkius ir lab esu patenkinta, kad tai atsirado mano gyvenime…