Atėjo slidinėjimo sezonas. Daug žmonių iš Lietuvos ir Europos važiuoja į kalnus, kas slidinėti, kas tiesiog ilsėtis ir atostogauti. Daugumai kalnai asocijuojasi su slidinėjimo trasom, daugybe funikulierių, versmių baseinais, karštu vynu, karštais kukurūzais ir kalnų trobelėmis. Kalnų trobelės jau nuo seniausių laikų nesikeitė – tai nameliai su smailėjančiu stogu ir daug mažų langų. Jos sukurtos žmogui grįžus po dienos lauke pasišildyti, pasislėpti nuo kalnų ir vejų. Na, bet kaip matot, aš pasirinkau visai kitokią kalnų “trobelę”.
Šis Šveicarijoje esantis namas taip pat skirtas poilsiui kalnuose tik jo funkcija visai kitokia, tai ne maža jauki kalnų trobelė sauganti ir slepianti nuo gamtos stichijų, bet erdvė, atverianti visą kalnų grožį. Moderniosios architektūros pagrindinis principas – kuo mažiau daiktų, kuo daugiau erdvės, kuo daugiau šviesos. Šitas namas – tai dar vienas moderniosios architektūros pavyzdys, tik jam dar daugiau žavesio suteikia vietovė, kuriai jis sukurtas.
Galima pastebėti jog išorinis namo fasadas niekuo neypatingas. Mažiau įgudusi akis pamatytų paprastą dėžę, na gal taip ir yra, bet ar čia reikia kažko daugiau? Šis kūrinys tuo ir yra išskirtinis, jog sudaro kontrastą įprastom kalnų gyvenvietėm. Jo paprastumas ir minimalizmas pats savaime sukuria jausmą, jog tai neatskiriama kalnų dalis. Vietoje to, kad slėpti savo gyventojus, šis namas tarsi įtraukia pro savo plačius langus visą aplinkinį vaizdą, leidžia jį stėbėti, matyti kylančią ir besileidžiančią į kalnus saulę, mėgautis audra ar pūga.. Atkreipkite dėmesį, jog namas nenudažytas kokia išsiskiriančia ryškia spalva, bet yra baltas – lyg ledo luitas. Balta spalva ir pati namo išorė sukuria visišką statiškumo jausmą.
Namo interjeras labiau stulbinantis nei eksterjeras. Didelė erdvė galėtų sukurti nejaukumo ir tuštumo jausmą, tačiau apšvietimas, suteikiantis geltonos spalvos atspalvį viską atsveria. Man šita erdvė sukelia tolumos jausmą, atrodo, jog joje mintims nereikia daužytis į kiekvieną sieną, akys neužkliūna už visokių daiktų, kuriuos taip mėgstame krauti savo namų lentynose. Įdomu, kodėl atsirado tokia architektūra? Tokia, kuri nebeslėpia žmogaus, nesaugo, neatriboja, bet atvirkščiai. Nežinau, bet mano akys jau irgi pavargo nuo daugybės daiktų, milžiniškų Maximų su krūvomis menkniekių, kuriuos visi vis tempia į namus. Kur tik užeisi pas žmogų, jo namai dažniausiai būna apkrauti įvairiais suvenyrais, paveikslais, sukabintais vienas šalia kito, sofom, foteliais, kilimais ir t.t. Aš jau nekalbu apie studentiškus bendrabučius, kurie tiesiog yra šlamšto ir daiktų sandėliai. Žmonių mintys tokiose erdvėse neturi vietos, akys kliūna už kiekvieno daikto, nukreipia idėjas, sukelia naujas – tokioj aplinkoj sunku kurti, sunku ilsėtis, sunku improvizuoti. Gal todėl ir tas naujasis postmodernistinis stilius toks destruktyvus, toks artimas žemei, toks pilnas brutalumo.. Vien pažiūrėjus į šio namo vidų, į kelias kėdes ir šitą pasakišką kalnų vaizdą tokį neaprėpiamą ir tolimą, jau kyla kažkoks įkvėpimas, kažkoks laisvės pojūtis. Įdomu koks būtų žmogus kiekvieną dieną supamas tokios erdvės..
Dar nevisai seniai Salomėja Norvilaitė pristatė meno duobėje menininkę 
“Fotografija – realybės iliuzija. Bet toji „tariama realybė“ turi keistą požymį: tai ne visa tikrovė, tai tik jos dalis, apribota kadro rėmais. Tačiau tai iliuzija, kurią žiūrovas nagrinėdamas turi nuspėti, nujausti esamą realybę už kadro ribų. Viena tikrovės dalis patekusi į objektyvo regėjimo lauką, o kita – ne. Tačiau tai nereiškia, kad jos nėra. Rūpima ne tik tai kas pateko į kadrą, bet ir tai, kas į jį nepatenka, tačiau yra tiesiogiai susiję su užfiksuotu vaizdu.” – Vita Žėkaitė.
Kviečiame visus vilniečius ir nevilniečius nepralenkti Rūdninkų knygynėlio (Rūdninkų g. 20, Vilnius) ir aplankyti Vitos Žėkaitės parodą. Daugiau autorės darbų galite pamatyti 
Tikriausiai daugelis iš mūsų yra patyrę, kas yra lažybos ir kokio azarto gali suteikti šitoks reiškinys. Tačiau kartais dviejų žmonių ginčas tampa globaliu reiškiniu, įtraukiančiu nemažą skaičių kitų piliečių. Taip nutiko ir programuotojui iš Stavanger, Norvegijos, Ola Helland bei jo draugui Jørgen, kurie susilažino, kad Ola gali surinkti milijoną ranka pieštų žirafų internetu iki 2011 metų. Tai netgi pretenduotų į meninio reiškinio vardą – milijonas žirafų, milijonas skirtingų matymo ir vaizdavimo rakursų. Dar trūksta apie 990 000 piešinių. Gal ir mes prisidėsime prie Ola tikslo? Savo žirafas siųskite ir stebėkite svetimas 
Birželio 18 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) kviečia į renginį „Filmų košė“. Bus pristatyti jaunų menininkų videodarbai, netelpantys į jokius suvokimo ar temos rėmus ir paliekantys daug erdvės interpretacijai. Žiūrovui leidžiama pačiam suteikti arba paneigti matomo vaizdo prasmę. Svarbiausias renginio tikslas – skatinti žmones kitu kampu pažvelgti į gyvenimo realijas, pamaitinti savo protą nekasdieniais apmąstymais. Ruošiamasi rodyti keliolika įvairiomis technikomis sukurtų trumpametražių filmų. Filmų autoriai: L. Garbštienė, J. Zagorskas, K. Šapoka, E. Jansas, S. Leonavičius, R. Sakalauskas, R. Milukas, J. Jarulytė, J. Griežytė, N. Kūlokaitė, A. Matulaitis, V. Grainytė ir kt.
Žymiosiomis
Pastarosiomis dienomis beveik visos unikaliausios architektūros idėjos yra įgyvendinamos Dubajuje. Šį kartą paskelbtas konkursas Zaabee parko bokšto projektui. Francois Blanciak Architects pateikė itin įdomų pasiūlymą – statinį su vienodu simboliu abiejuose galuose. Viduje bokšto turėtų būti išsidėstę vaikų biblioteka (pirmas lygis) ir konferencijų salės (antras lygis). Pačiame viršuje turėtų būti įkurta meno galerija, o lankytojai galėtų gerėtis 270 laipsnių Dubajaus miesto vaizdu. Beje, įdomiai kūrinys atrodo ir iš paukščio skrydžio. Nuotraukas galite pamatyti 
Komentarai (5)
Vat labai idomu butu suzinoti ir kiek gi toks malonumas kainuoja? nes su mielu noru pasigereciau siais vaizdais:)
Tikiriausiai nemazai, pasidomesim :)
Jei kartais gautumete kokiu ziniu apie ikainius,butu lb. malonu jei man atsiustumet info i privata. gintaute.maze@gmail.com arba, saniblant@gmail.com
klaiki deze
nervina mane ta mintis… jog kažkam jis priklauso ir jie gali džiaugtis juo….