Kuo toliau tuo labiau mūsų laikų architektūra mane vis labiau stebina. Atrodo,kad į kuo didesnius ir griežtesnius rėmus įstatysi žmogų, tuo išradingiau jis iš jų išsisuks. Mūsų laikais sunku kurti, ypač architektūros srityje. Miestai plečiasi, vietos mažėja, gamta užteršta, tavo kūryba negali būti tokia nepriklausoma kaip anksčiau. Turi atsižvelgti į viską – mūsų amžius yra utopijų amžius: vaikštantys miestai, dangoraižiai, kuriuose telpa metropolis, mini pasauliai – tai tampa realybe. Ekologija ir landšaftas – vieni pagrindinių reikalavimų šiuolaikinėje architektūroje.
Pažiūrėkite į šitą skylėtą sūrį. Kas tai? Galime tai vadinti sūrio formos eko mašina, kuri po sekančio lietaus išdygs Majamyje. Joje slypi visos technologinės naujovės – pastatas varomas vėjo turbinomis, natūralios elektros ir dar daugybė kitų gamtinių natūralumų – naujausiosios fizikos ir dizaino samyšis.
Teko girdėti, jog šiame pastate statomi ir ofisai ir prabangi gyvenamoji vieta, tačiau kainos tikrai kosminės, siekiančios nuo minimum 400tūkst. $ iki 2 mln. $. Na ką gi teks ten užsisakyti kokį numerį.. na visgi eksterjeras mane žavi. Minimalizmas ir tuo pačiu tobulumo siekimas, sugalvoti apvalūs langai tikrai sukelia įspūdį, pats projektas atrodo nežemiškas – tai technologijų, dizaino ir ekologijos visuma. Viskas, kas galėtų būti geriausia.
Interjeras taip pat atrodo stebinančiai. Tie patys langai iš vidaus atrodo labai kūrybingai. Vėjo malūnai juose sukelia kažkokį nerealumo jausmą, lyg matytum iliustraciją iš ateities.
Pažiūrėkite patys, kaip atrodo šis kūrinys viso miesto peizaže. Jis išsiskiria, bet tuo pačiu ir tampa akcentu. galima tikėtis, jog šis projektas bus įgyvendintas kuo greičiau ir galima bus įvertinti jo vaizdą. Dangoraižių atsiradimas iš pradžių atrodė stulbinanti idėja, vėliau išryškėjo tik technologijos ir imta juos tarsi “štampuoti” (atkreipkite dėmesį į Vilnių). Na bet po ilgesnių ieškojimų kuo toliau, tuo daugiau galima pastebėti, jog projektai vis tobulėja, įgauna originalumo, vienetiškumo. Kartais taip ir norisi dar ir dar pamatyti kažką, kas pritraukia akį dar minutėlei.
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
