Nežinau kaip jums, bet man 80-ieji asocijuojasi su didžiuliu perdėjimu visose srityse. Tiek muzika, tiek mados, tiek menas, atrodytų viskas tuo metu peršoko į kitą lygmenį, balansuodami ant beskonybės ribos šie dalykai savotiškai išlaikė savo žavesį, kaip kičo ir nesusipratimų ikona. James Blagden, Brooklyn’o iliustratorius vis dar gyvena ta dvasia.
Spalvos lyg ištekėjusios iš praeito amžiaus MTV video klipu ir pigaus siužeto Hollywood’o filmų ir plakatų. Nevalingai užplaukia nostalgija nepragyventiems laikmečiams. Juk tik iš antrinių šaltinių susidarydavom nuomonę apie vakarų unikalų gyvenimo būdą ir savotiškai jį interpetuodavom, patys to neparagavę. Keistas juodųjų gyvenimas ir stiliaus suvokimas susimaišęs su baltųjų “tolerancija” pagimdė tikrai unikalų laikmetį, kuriuo tikrai labiau verta didžiuotis negu kaikuriais kitais žmonijos sukurtais.
Galima pagalavoti, kad autorius pasirinko lengvą kelią ir pasinaudojo jau patikrintais laiko metodais, tačiau tai nėra esminis dalykas, kol tai tikrai sukelia kažkokius pojučius, tuo labiau, kad J. Blagden neapsiriboja vien praeito amžiaus madomis, įsižiūrėjus, galima pastebėti kaip delikačiai viskas perfiltruota per XXI amžiaus akinius.
Šis 24 metų iliustratorius publikuojamas tokių milžinų kaip “The New York Times”, “Wax Poetics”, “Flaunt, King Magazine”, “Mass Appeal” ir kt. Gal būt todėl, kad pasėdėjęs ant unitazo su laikraščiu rankose skaitytojas nusišluostis savo užpakalį ir pamirš apie jį, bet J. Bladgen’o iliustraciją tikrai prisimins.
Tai tikrai labai didelis pasiekimas šiais laikais, kai “Pasidaryk Pats” tipo “menininkai” dauginasi kaip triušiai. Gal ir gerai, nors ir sunku tarp krūvos beverčio mėšlo atrasti perliukų, tačiau tai būna tikrai geri perliukai, kaip James Blagden, linkėjimai jam nuo mūsų.
