Šiandien teko lankytis Kauno dramos Teatro užkulisiuose, susidomėjau sriubos teatro ypatumais ir grįžus radau šiek tiek idomybių. Taigi sriubos teatras atsirado Švedijos sostinėje Stokholme, tiksli data neaiški, bet vienas pagrindinių teatrų Klara Soup Theater iki šiol veikiantis Stokholme atsidarė 1989 metais. Istorija yra tokia, jog ankstesniais laikais valdžios žmonėms pietų metu padžiuginti, kavinėse būdavo vienas ar keleta aktorių, kurie vaidindavo įvairius lengvo turinio pasirodymus, dažnai komedijas.

Tokie pasirodymai pasidarė labai populiarūs ir tapo paklausūs miestiečių tarpe. Taip ir atsirado Sriubos Teatras. Žmonių eilės prie Sriubos teatro Stokholme pietų metu (12-13h) dabar yra kasdienybė. Kai kurie valgydami mėgsta žiūrėti televizorių, na o žmonėms dirbantiems ofisuose ir turintiems valandą pietų pertraukos Sriubos teatras tampa lengva pramoga. Sriubos teatras greitai paplito po įvairias Europos šalis. 2005 metais jis atsirado ir Lietuvoje.

Pagrindinis Sriubos teatro ypatumas yra tas, jog žiūrovas sėdi ne scenoje, kaip mes pripratę, bet prie stalo. Pagrindinis Sriubos teatro simbolis yra karšta sriuba, kuri patiekiama žiūrovui spektaklio metu. Sriuba – tai toks valgis, kuris neatitraukia dėmesio nuo spektaklio, bet tampa jo priedu. Dar vienas sriubos teatro bruožas yra tai, jog riba tarp aktoriaus ir žiūrovo tarsi ištrinama. Aktoriai čia tampa tarsi knaipės šeimininkai, o žiūrovai jų svečiai. Žiūrovas tiesiogiai įtraukiamas į spektaklį, nes tik įžengdamas į “kavinukę” jis tampa jos svečiu. Dažnai atsitinka taip, jog žiūrovui tenka sudalyvauti veiksme, įvykdyti kokį prašymą, atlikti užduotį. Tai linksma teatro rūšis, tačiau kaikurie lietuviai paprašyti ar užklausti aktoriaus dažnai pasimeta, pradeda ieškoti mobiliųjų rankinukuose ir kitaip stengiasi išvengti dėmesio. Kiti, mielai ir su humoru priima visus iššūkius.

Pirmas spektaklis pastatytas 2005 metais Sriubos teatrui Lietuvoje buvo “Svečiuose pas Pulkininko Našlę”, vadinamas vienos dalies komedija. Estų dramaturgo Juhano Smuulo žodžiais tariant, “Našlė” – tai anekdotas apie Pulkininkienę, kuri tartum povandeninė mina tyko laivo su gydytojų pulku. Anot režisierės, manipuliuodama savo įsivaizduojama padėtimi ji kovoja už savo ambicijas ir dalijasi kovos patirtimi su žiūrovais. Aplink juos aršią damą vaidinanti aktorė Milė Šablauskaitė sukuria svetingą ir šmaikščią užstalės atmosferą. Tai nevienintelis spektaklis, taip pat Kauno Dramos Teatre pastatyti buvo “Stiklinė Arbatos su Citrina”, “Mendelio Milijonai” ir kt.

Sriubos Teatrui Repertuare nėra skiriama pirma vieta. Tai smulkūs spektakliai, skirti mažai publikai, trunkantys apie valandą, juose vaidina mažiau aktorių, todėl jie lengviau derinami. Pirma vieta Kauno Dramos teatre skiriama spektakliams, vykstantiems Didžiojoje salėje, dažniausiai rimtiems spektakliams, poto seka mažesni spektakliai, o dar po jų “skylės” užkamšomos Sriubos teatro spektakliais. Tačiau tai nereiškia, jog jie prastesni. Taip jie nėra labai sudėtingi, tačiau jie pakelia nuotaiką, neapkrauna, jų metu sušyli nuo karštos sriubos ir atsipalaiduoji. Beje anksčiau sriubą Kauno teatre tiekdavo “Pizza Jazz”, tačiau dėl aukštų kainų teatras atsisakė paslaugų, dabar skanią sriubą jam verda “Babilonas”, kuris artimiausiu metu atidarys ir kauno Dramos teatro bufetą, kurio taip ilgai trūko žiūrovams.

Stokholme situacija visai kitokia. Čia Sriubos Teatras turi savo atskiras patalpas. Kiekvieną mėnesį pastatomas bent vienas naujas spektaklis, o tuo pačiu metu repertuare galima rinktis iš 30 skirtingų pasirodymų. Sriubų rūšys čia keičiasi kartu su spektakliais. Jų paslaptis yra jauki aplinka – stalai su gražiomis staltiesėmis, degančios žvakės, keptos duonos kvapas ir karšta sriuba. Spektakliai vyksta nuo 12-13 valandos ir yra prieinami netgi ofiso darbuotojams, kurie nori idomiau išnaudoti pietų pertrauką. Šio teatro entuziastas ir įkūrėjas buvo vienas iš garsiausių miesto aktorių Helge Skoog.