Kol mūsų graferiai kaip šuniukai ženklina visas didžiųjų ir mažųjų miestų sienas savo “menine tagų kūyba”, garsėja kita gatvės meno sritis. Gatvės instaliacijos – tai įvairiomis priemonėmis urbanistinėje erdvėje perteikiamos idėjos. Tai labai plati sritis, dažniausiai pasireiškianti per įvairių idėjinių skulptūrų sukūrimą, esamoms detalių suteikimą. Gatvės instaliacija – tam tikra detalė, elementas, simbolis, kuris suteikia mūsų kasdieniškai aplinkai kažkokią naują prasmę. Tai dažniausiai simboliai nukreipti į miesto gyventojus ir besistengiantys perduoti žinią.

Autostopas, tai vienas iš populiarių judėjimų, kurio atstovai kuria gatvės meną. Jie kuria piešinius ant medžio lentų ir instaliuoja juos ant kelyje sutiktų ženklų. Tai nėra legali gatvės meno sritis, todėl dažnai atsitinka taip, jog kai kurios statulos dingsta iš miesto, o po tam tikro laiko sugrąžinamos (dažnai įgavusios naują kūno dalį, ar simbolinę reikšmę).

Nuo 1990 metų New York’e atsirado atskiru brendu pasivadinusi grupė, kuri pradėjo kurti taip vadinamus “FAKE” (suklastotas, padirbtas) gatvės elementus. Jie kūrė viską pradedant mediniais sportbačiais, netikrais oro kondicionieriais baigiant imituotais žmonėmis ir kitomis optinėmis iliuzijomis.

Buvo ir tokių gatvės instaliacijų, kurios priminė vairuotojams apie žūstančius kelyje vaikus, dviratininkus. Dažniausiai tokios instaliacijos vadinamos vaiduokliškomis. Pasitaiko ir labai linksmų instaliacijų, verčiančių nusišypsoti praeinantį, dažnai tai tokios instaliacijos, kurios juokiasi iš pačių miesto gyventojų ir jų gyvenimo įpročių.

Įdomiausia tai, jog šios instaliacijos įneša miestui naujos prasmės, jos pakeičia esamą architektūrą pačios įgaudamos smulkiosios architektūros pavidalą į kažką naujo, kažką turinčio naujesnę reikšmę, kažką verčiantį sustoti ir pasižiurėti, kartais nusijuokti, kartais nustebti. Jos nėra bereikšmės, ir tai, kad jos draudžiamos tarsi suteikia dar didesnę socialinę reikšmę – tai toks draudimas, kuris neleidžia paversti mūsų kasdienybės sarkastišku anekdotu.