Plečiantis urbanizacijai žmonėms lieka vis mažiau vietos mūsų planetoje. Galima spėti, jog ateityje tai taps problema, tačiau atsiranda labai įdomūs projektai, kurie laukia savo įgyvendinimo ar jau yra įgyvendinami didžiosiose pasaulio valstybėse ir miestuose.
Šiuolaikinė architektūra turi ne tik išpildyti žmogaus reikalavimus, bet ir taikytis prie aplinkos – erdvės trūkumo, ekologinių aktualijų, gamtos katastrofų. Atsiranda namų vizijos po vandeniu, naujų žemynų sukūrimo idėjos, dangoraižiai skirti viso miesto gyventojams ar judantys miestai. Anksčiau tai buvo vadinama utopijomis, tačiau pamažu tai tampa mūsų kasdienybe.
Kubo pastogės istorija
„Įsivaizduokite gyvenamą vietą kur jūsų kaimynai skraido lėktuvais ar malūnsparniais, kur langai yra 360° aplink, kur galite dirbti ar mokytis stebėdami viso miesto vaizdą. Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenamąja vieta gali tapti bet kurio pasaulio miesto stogas. Kad galėsite atsipalaiduoti stebėdami savo mylimą miestą iš paukščio skrydžio.”
Taip skamba ištrauka iš dar vieno naujosios architekūros projekto reklaminio skelbimo.
Atsiskirti nuo visko, peržengti ribas, sistemą – daugelį metų architektai bando sukurti kažką, kas įkūnitų savyje šias idėjas.
Vadinamas „Loftcube” namas, tai projektas, kuris apibūdinamas – stilingu atsiribojimu nuo visko, pabėgimu. Tai klajokliško gyvenimo būdo siekis. Toks namas gali būti malūnsparniu atgabentas ir pastatytas ant bet kurio miesto namo stogo, lygiai taip pat vėliau jis gali būti perkeltas ant kito. Projektas skiriamas aistringiems atsiskyrėliams.
Tokio namo projektą sukūrė vokiečių dizaineris Werner Aisslinger. Jis išgarsėjo savo darbais baldų dizaino srityje. Galiausiai su savo komanda jis nusprendė sukurti gyvenamą erdvę, skirtą asketiškam gyvenimo būdui. Šis namas unikalus tuo, jog yra sukurtas keisti t.y. žmogus gali pasirinkti kokį tiktai nori interjerą ir eksterjerą, pradedant medžiagomis, baigiant struktūra. Patrauklu yra tai, jog namas gali būti tiesiai atgabentas malūnsparniu ir įmontuotas ant išsirinkto namo stogo ir lygiai taip pat jis gali būti išmontuotas ir perkeltas kitur. Atsirado idėja keliauti ir atostogauti kartu su savo namu.
Šis projektas dar nėra visiškai išbaigtas ir detalės vis keičiamos. Patys klientai siūlo savo idėjas rinkdamiesi savo būsimą gyvenamą vietą.
Sunkumų rangovams kyla su namo stogu ant kurio stovės naujoji “palėpė”. Išsirinktas namo stogas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad “palėpė” būtų prijungta prie bendro vandentiekio, taip pat svarbus stogo svorio atlaikymo klausimas.
Pats pirmasis toks namas buvo sukurtas Londone. Jame apsigyvenęs chirurgas teigia: “Labiausiai man patinka tai, kad namuose galiu sedėti su raudono vyno taure rankoje ir stebėti nuostabų viso Londono vaizdą”. Svarbu paminėti, jog kolkas šis namas skirtas prabangų gyvenimo būdą pasirinkusius gyventojus. Projekto rangovai bendradarbiauja su tokiais brendais kaip Berker, Bulthaup, Dupont ir Vitra.
Projektas vis tobulinamas ir plečiamas, namui suteikiamos vis naujesnės funkcijos: gyvenamasis namas, atostogų vila, dizainerių hotelis, plaukiojantis namas, naujųjų technologijų ofisas, renginių vieta, televizijos studija. Visi šie pastatai jau sukurti.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
