Naujasis burleskas: kabaretas, kūnai ir feminizmas

kita Naujasis burleskas: kabaretas, kūnai ir feminizmas

Iš pirmo žvilgsnio, tiek senasis, tiek naujai atgimęs burleskas atrodo kaip striptizo ir kabareto mišinys. Vis dėlto ši kultūrinė forma laikoma vienu satyros ar komedijos žanrų, dažnai pritraukiančių gausią heteroseksualių moterų auditoriją. Pertekliška, aktualu ir teikia malonumą (kiekvienam skirtingą, bet kartu panašų — „suvartojęs“ turi jausti nors trumputį pasitenkinimą). Būtent tai, ko reikia.

Pirmieji burlesko pasirodymai siekia XIX a. vidurį ir, anot istoriko Robert C. Allen, jis iškilo kaip muzikos, kabaretinio moterų šokio ir komedijos žanras, siekiantis atsakyti į klausimą „ką reiškia būti moterimi?“. Vėliau parodijuojama („burlesquing“) ne tik moteris, bet ir „aukštasis“ menas bei įvairūs aukštesniosios klasės įpročiai. Tuo metu šis „nesuprastas“ žanras meta iššūkį socialiniam, kultūriniam ir seksualiniam status quo. Viena burlesko pradininkių laikoma Lydia Thompson ir trupė The British Blondes. Nors tuo metu burleskas savo atvirumu gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio, Lydia Thompson šokiravo jau vien tuo, kad viešai demonstravo kojas, aptemptas tik pėdkelnėmis. To meto moralė ir mados diktavo daugybę sijonų sluoksnių, skrupulingai slepiančių moters kūno formas.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Šekspyras, Hamletas, Koršunovas

teatras Šekspyras, Hamletas, Koršunovas

Foto: Karolis Sabeckis

Prologas trumpas. Klasikiniams dramaturgams reikia klasika tampančių režisierių — ir todėl šiek tiek lengviau rašyti apie jų bendrus kūrinius. Tada galima praleisti tą dalį apie pasiekimus ir nuopelnus visuotinei kultūrai — jie ir taip akivaizdūs. Tarkime, žodis „Šekspyras“ jau senokai yra labiau simbolis, nei pavardė. Visgi, paėmus vos vieną simbolį, sudėtinga išplėsti jį į išskirtinę interpretaciją. Kartu galima prijungti naujų prasmių paryškinus kai kuriuos mažiau matomus akcentus ir pridėjus modernumo (nors bendroji žmonijos idėja nekintanti, visgi prastas tonas yra juoktis iš praėjusio amžiaus sąmojų). Įvyksta reakcija, rezultatas — Oskaro Koršunovo teatro „Hamletas“.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Himalajų dvasios šauklys — Paulius Normantas

Paulius Normantas

Kas yra Himalajai tikriausiai žinome visi. Siauras žemėlapio ruožas, vagojantis Kinijos teritorijos pietvakariuose sienas, ties Tibeto plynaukšte. Tai atšiaurios rytų gamtos bei jos galios pavyzdys, tuo pat metu – Pasaulio stogas. Dabartinėje Kinijos teritorijoje esančių kalnų gūbrių ir tibetiečių budizmo šventyklų grožį atpažįsta bei garbina daugelis pasaulio šviesuolių ir kovotojų už laisvę. Įstabus Tibeto šalies grožis, pasiglemžtas diktatoriškų jėgų gniaužtų, jau šešis dešimtmečius skendi nelaisvės tamsoje, kuomet 1950 m. buvo įbruktas į svetimos valstybės glėbį.

Kai kurie gal yra susipažinę su šiuo pasaulio stebuklu kiek giliau: religiniu ir kultūriniu aspektu. Kai kurie galbūt pažįstami paviršutiniškiau: matytais straipsniais, nuotraukose, atsitiktinių istorijų nuogirdose, pasakojimuose. Kai kurie gal net aplankę ir įsitikinę šio stebuklo didybe patys… Tačiau yra tokių, kurie iš pirmo žingsnio pamilsta tai, ką pamato bei sugrįžta vėl, ir vėl lyg nematomos rankos vedami, kad pajustų dar kartą. Vienas tokių, savo aštriu žvilgsniu ištyrinėjęs šias kampuotas pasaulio stogo viršūnes, užfiksavęs jos laukinę sielą šviesos meno būdu žmogus. Dvasingumą ir kūrybą sujungdamas į sielos atšvaitų istoriją, pasitelkęs sakralinių erdvių kelionių maršrutus ir fotografiją, laisvasis keliautojas skinasi kelią į Tibeto šerdį.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Tradicinio japonų meno paroda — apžvalga

Yumiko Matsumoto

Šių metų sausio – vasario mėnesiais Kaune buvo eksponuojama Vilniuje ir Klaipėdoje jau pabuvojusi japonų tradicinio meno paroda. Kauno M. Žilinsko meno ir dailės galerija visiems savo lankytojams siūlė unikalią galimybę prisiliesti bei gyvai išvysti ilgaamžes ir kerinčias japonų meno tradicijas ir pajusti rytietiškosios kultūros dvasią.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Kultūrinio leidinio „Miesto IQ“ metamorfozė, dar vieno leidinio mirtis?

Miesto IQ

Visai neseniai susidūriau su naujiena, jog kultūrinis leidinys „Miesto IQ“ keičia savo pavadinimą ir iš kultūrinio leidinio tampa ekonomikos, politikos ir kultūros leidiniu „IQ. The Economist“. Apie egzistavusį leidinį turėjau savo nuomonę, pripažinsiu nevertinau jo kaip pačio sėkmingiausio projekto kultūros žiniasklaidoje, tačiau tobulėti ir į kažką išaugti galimybę jis tikrai turėjo. Todėl išgirdusi, jog dar viena iniciatyva neišsilaikė, buvau tikrai pesimistiškos nuotaikos, tuo labiau, kad dar visai palyginus neseniai, prieš atsirandant „Miesto IQ“, bankrutavo ir iš akiračio išnyko leidinys „Istorijos“. Visgi, kad ir kaip snobų nevertintas, „Miesto IQ“ pristatydavo naujienas jaunimui suprantama kalba, galėjo pasiūlyti straipsnius, suprantamus platesniam kultūra besidominčiam žmonių ratui, ne tik siauram išsilavinusių menotyrininkų ar menininkų būreliui, ką siūlo didžioji dalis Lietuvoje egzistuojančių leidinių.

Keistas pasirodė faktas, jog greta naujojo „IQ. The Economist“ egzistuos ir neseniai Lietuvoje pradėtas leisti „Inteligent Life“, kuris savo tematika ir rubrikomis atrodo labai artimas pirmajam leidiniui. Pati „Miesto IQ“ komanda dvejoja, tačiau nusiteikusi optimistiškai, kita vertus, o kas jiems belieka? Leidinys jau panaikintas, o kelias atgal vargu ar beegzistuoja. Asmeniškai, labiau vertinu pirmojo leidinio, grynakraujo kultūrinio „Miesto IQ“ idėją, nematau jokio patrauklumo dar viename, rubrikų „kokteiliu“ galinčiame pasigirti ir į plačiąją visuomenę orientuotame chameleone. Jau seniai turime „Versus“ ar „Verslo Klasę“, nesu nusiteikusi neigiamai tokių leidinių atžvilgiu, tačiau tik ne tokiu atveju kai jie pakeičia ir taip Lietuvoje vos ant dviejų rankų pirštų suskaičiuojamus kultūrinius leidinius. Taigi konstatuoju, jog šio leidinio išnykimas yra gryniausias praradimas.

Kitas klausimas – kodėl „Miesto IQ“ išnyko? Ne kartą man kilo nuostaba matant kaip dažnai mūsų „kultūrininkai“ nešasi net po keletą leidinio numerių į namus ir garsiai konstatuoja – o kam pirkti, jei galiu gauti ir nemokamai? Na taip, gavome ir jūs gavote, daugiau nebegausime, o jeigu mūsų visuomenė ir toliau galvos, jog visos gėrybės byra iš stebuklingo rago, kad nereikia remti leidinių, nereikia pirkti knygų, nereikia pirkti mėgstamų atlikėjų plokštelių, tai turėsime analogiškus rezultatus – iniciatyvos dings, leidiniai bankrutuos, renginių nebebus, o jauni talentai visi iki vieno emigruos, ką sėkmingai daro ir šiuo metu. Bet kokiu atveju siūlau interviu su optimistiškai nusiteikusiu „Miesto IQ“ komandos nariu, Andriumi Petkevičiumi.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Tapyba yra ritmas ir mąstymas vaizdais. Pokalbis su Kaziu Varneliu apie jo kūrybą

Varnelio muziejus

Nuotraukų autorius: Karolis Sabeckis

Vasario mėnesį Kazys Varnelis šventė savo devyniasdešimt trečiąjį gimtadienį. Alsėdžiuose gimęs, Kauno meno mokykloje, Vienos meno akademijoje tapybą studijavęs menininkas išgarsėjo Jungtinėse Valstijose (ten gyveno Čikagoje ir Stokbridže) savo dekoruotomis bažnyčiomis ir, svarbiausia – op meno, minimalizmo stilistikai priskiriama tapyba bei erdvinėmis konstrukcijomis. Jo darbų yra šešiuose JAV muziejuose, privačiuose rinkiniuose. Visą gyvenimą K. Varnelis taip pat kolekcionavo įvairius su Lietuvos istorija ir kultūra susijusias vertybes, Vakarų Europos ir Tolimųjų Rytų meno eksponatus. 1998 metais menininkas ir kolekcionierius grįžo į Lietuvą. Savo kūrybą ir kolekciją jis padovanojo Tėvynei. Vilniuje veikia Kazio Varnelio namai-muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas), kuriuose K. Varnelis ir gyvena su savo žmona. Siūlome pokalbį su menininku.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Puslapis 1 iš 6812345...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)